Pagal Seimo statutą, įstatymas dėl tarptautinės sutarties ratifikavimo priimamas Seimo posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma, tačiau ne mažesne kaip dviejų penktadalių, tai yra ne mažiau kaip 57 Seimo narių balsais.
„Pagrindinė žinia – kad ukrainiečiai nelieka vienui vieni, kad su jais yra jų kaimynai, draugai, kad mes su jais dalijamės ir džiaugsmu ir vargu“, – pristatymas susitarimą Seime sakė krašto pasaugos ministras Juozas Olekas.
Pagrindinis tikslas – mokymai
Anot jo, pagrindinis bendros brigados tikslas – mokymai. Šis karinis vienetas galės dalyvauti tik misijose, kurioms mandatą suteiks Jungtinių Tautų Saugumo Taryba.
„Tiesiogiai sutartyje apie kovinius dalyvavimus neužsimenama, užsimenama apie Jungtinių Tautų misiją su Saugumo Tarybos mandatu, jeigu kiekviena šalis atskirai sutinka dėl savo padalinio dalyvavimo. Jeigu būtų tokia kovinė misija, aš ateičiau čia su turbūt nauju prezidentės dekretu su prašymu leisti Lietuvai dalyvauti tokioje operacijoje“, – dėstė krašto apsaugos ministras.
Anot jo, numatyta, kad Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados sudėtyje dalyvautų kunigaikštienės Birutės bataliono kariai.
J.Varkala ir M.Zasčiurinskas – prieš
Prieš projektą balsavo Seimo nariai Jonas Varkala ir Mečislovas Zasčiurinskas, susilaikė Edmundas Jonyla.
Trišalė sutartis dėl bendros brigados steigimo pasirašyta pernai rugsėjį Varšuvoje.
Ši sausumos pajėgų brigada bus formuojama pagal Europos Sąjungos kovinių grupių pavyzdį. Lietuva, Lenkija ir Ukraina skirs brigadai po pėstininkų batalioną, visos šalys prisidės formuojant specializuotus junginius. Brigados štabas įsikurs Liubline.
Šį susitarimą jau yra ratifikavusi Ukrainos Aukščiausioji Rada. Derybos dėl bendros brigados kūrimo prasidėjo dar 2007 metais.