Už tokį nutarimo projektą po pateikimo balsavo 101 Seimo narys, vienas buvo prieš, keturi susilaikė.
Planuojama, kad referendumas vyktų drauge su prezidento rinkimų pirmuoju turu.
Siūloma referendume balsuoti dėl tokios Konstitucijos nuostatos: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.“
Tokiu būdu iš pagrindinio šalies įstatymo būtų išbraukiamas draudimas turėti dvigubą pilietybę.
Detalias dvigubos pilietybės įgijimo ir netekimo sąlygas, tvarką, kitus dalykus nustatytų konstitucinis įstatymas.
„Valstietis“ Giedrius Surplys nuogąstavo, kad iš Konstitucijos išbraukus teiginį, jog „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“, ateityje gali kilti problemų.
„Paliekama viskas konstitucinio įstatymo migloje, kurio mes dar nematėme. Man tai priminė šiek tiek reklaminę kampaniją, kai Škotija išleido 3 mln. eurų, dirbo komisijos ir išėjo su šūkiu „Welcome to Scotland“ (Sveik atvykę į Škotiją). Lieka labai daug neatsakytų klausimų“, – teigė jis.
Anot Seimo nario, išėmus minėtą sakinį, „mūsų Konstitucija liks nuogesnė“. Jo teigimu, visus ribojimus palikus tik konstituciniam įstatymui, kyla grėsmė, kad susiformavusi atitinkama dauguma Seime galės juos keisti.
Ketvirtadienį Seimo teisės aktų bazėje registruotas Pilietybės konstitucinio įstatymo projektas.
Jame numatyta, kad Lietuvos pilietis pilietybės neprarastų, jeigu įgytų europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios šalies pilietybę, tai yra Europos Sąjungos, NATO, Europos ekonominės erdvės susitarimo valstybių narių, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančių šalių pilietybę.
Projekte išskiriama, kad Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų neatitinka valstybės, kurios kartu yra Baltarusijos ir Rusijos sąjunginės valstybės, Eurazijos ekonominės sąjungos, Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos, Nepriklausomų valstybių sandraugos, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos, kitų buvusios SSRS pagrindu sukurtų politinių, karinių, ekonominių ar kitokių valstybių sąjungų ar sandraugų narės.
Be to, dvigubą pilietybę galėtų turėti lietuvių kilmės asmenys ir išvykusieji iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos bei jų palikuonys, susituokę su užsieniečiais ir dėl to įgiję sutuoktinio pilietybę, Lietuvoje gavę pabėgėlio statusą asmenys.
Lietuvos pilietybė būtų suteikiama ir už nuopelnus.
Konstitucijos pataisos projektą parengusios darbo grupės pirmininkė konservatorė Dalia Asanavičiūtė savo ruožtu pabrėžė, jog reikės daug dirbti, kad šįkart referendumas pavyktų.
„Čia reikia visų mūsų susitelkimo, prašymo artimųjų ateiti, dalyvauti, balsuoti, nes kito kelio mes neturime. Ir jeigu šį kartą nepavyks referendumo būdu, nežinau, ar trečią kartą tas galės būti vykdoma bent jau artimiausiu metu“, – sakė ji.
2019 metais su prezidento rinkimais jau vyko referendumas, kuriuo siekta išplėsti dvigubos pilietybės galimybes, tačiau tuomet neužteko balsų tokiai nuostatai priimti.
Konstitucijos pakeitimas dėl pilietybės laikomas priimtu, jeigu jam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo kitų šalių pilietybę įgijusiems Lietuvos piliečiams.
