Dalis parlamentarų kritikavo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pateiktą kodekso variantą ir siūlė grįžti prie tos versijos, kurią į Seimą atnešė Vyriausybė, tačiau kiti Seimo nariai tikino, kad pakoreguotas variantas yra geresnis.
Seimo Ekonomikos komiteto ir konservatorių frakcijos narys Jurgis Razma tvirtino, kad po Socialinių reikalų ir darbo komiteto svarstymo „tragiškas variantas, kuris atėjo iš Vyriausybės, yra stipriai pagerėjęs“.
„Dar kelias pataisas reikia priimti, ir jis bus visiškai geras. Galų gale mes išeisime iš to, tam tikra prasme sovietinio palikimo, kurį dar demonstruoja galiojantis Darbo kodeksas, kai turbūt atskiros normos jame yra likę iš to laikmečio, kai visos darbdavių struktūros buvo valstybinės, kai nebuvo valstybei didelio skirtumo ar kažkokias garantijas užtikrinti per specialias socialines įstaigas, ar tiesiog tai palikti valstybiniam darbdaviui“, – teigė parlamentaras.
Tuo tarpu liberalsąjūdietis Gintaras Steponavičius sakė, kad kodeksas nenumato galimybės darbdaviams ir darbuotojams individuliai susitarti. Pasak jo, jeigu Seimas negrįš prie Vyriausybės siūlytų nuostatų, liberalsąjūdiečiai už naujos redakcijos kodeksą nebalsuos.
Mišrios Seimo narių grupės seniūnės Rima Baškienė tikino, kad prieš pataisų svarstymą Seime „stipriai padirbėjo lobistai“: „Matėsi lobistų, kurie atstovauja darbdaviams, darbas siekiant paveikti ir įtikinti Seimo narius, kad jie teiktų ir priimtų darbdaviams naudingus pasiūlymus: mažinti galimybę naudotis atostogomis mokslui, siūlant lengviau atleisti nėščias moteris, bloginant galimybes dirbti ir auginti vaikus, mažinti profsąjungų įtaką“.
Socialdemokratas Algirdas Sysas ragino naująjį Darbo kodeksą sukurti tokį, kad jis nepaskatintų emigracijos.
„Siūlau sulankstyti darbo santykius saugiai, nekapoti iš peties ir nepriskaldyti malkų, nes naujasis Darbo kodeksas neturėtų tapti nauja priežastimi naujai emigracijos bangai“, – teigė A.Sysas.
Jis priekaištavo, kad nors kodekse numatyta naujų sutarčių darbuotojo su darbdaviu formų, bet darbdaviai reikalauja daugiau terminuotų sutarčių: „Šiandien jos leidžiamos, o jų yra tik 4 proc. Tai turbūt kažkas čia ne taip, ne noras sudarinėti kitokias sutartis. (...) Aš to modernumo noriu ir iš darbdavių pusės“.
Ekonomikos komiteto narys Dainius Kreivys tikino, kad efektyvus valstybės rūpestis darbo netekusiu žmogumi liko už socialinio modelio ribų.
Ekonomikos komiteto narys Dainius Kreivys tikino, kad efektyvus valstybės rūpestis darbo netekusiu žmogumi liko už socialinio modelio ribų.
„Beveik 60 proc. darbdavių susiduria su problema rasti tinkamą darbuotoją. Rūpestis darbo netekusiais darbuotojais turi būt vykdomas ne per išmokas, bet per efektyvų perkvalifikavimą bei pagalbą žmogui efektyviai, greitai susirandant kitą darbo vietą.“, – teigė jis.
Biudžeto ir finansų komiteto narė Lenkų rinkimų akcijos frakcijos vadovė Rita Tamašunienė apgailestavo, kad svarstant kodekso projektą, „niekaip nereaguojama į profesinių sąjungų nuogąstavimus“.
„Tas lankstumas – tik laikinų ir pigių darbo vietų kūrimui. Iš viso (kodekse -BNS) nekalbama apie darbuotojų pajamų didėjimą“, – teigė parlamentarė.
„Darbietis“ Mečislovas Zaščiurinksas piktinosi, kad Lietuvoje darbuotojų atlyginimai mažiausi: „O taip yra todėl, kad darbdaviai pelnais nesidalina“.
Jis abejojo, kad kodeksas paskatins darbdavius kurti naujas darbo vietas, didinti atlyginimus bei investuoti Lietuvoje.
Naujasis Darbo kodeksas numato galimybę darbdavio valia nutraukti darbo santykius, išmokant 6 atlyginimų kompensaciją, ko iki šiol nebuvo. Atleidžiant ilgalaikiams darbuotojus, darbdaviai neprivalėtų mokėti išeitinių išmokų, jas darbuotojai gautų iš specialaus fondo.
Be to, siūloma leisti dirbti iki 180 val. viršvalandžių per metus – 60 val. daugiau nei dabar. Terminuotos darbo sutartys nuolatiniam darbui galės būti sudaromos, jeigu dėl to bus sutarta kolektyvinėje sutartyje, o tokios sutartys galės būti sudaromos tik su penktadaliu įmonės darbuotojų. Terminuota sutartis, kaip ir dabar, galėtų būti sudaroma ne ilgiau negu penkeriems metams.
