Tyrimą atlikusi Seimo komisija konstatavo, kad valstybei galėjo būti padaryta rimtos žalos, o surinktą medžiagą siūlo atiduoti prokurorams.
„Prie (e.sveikatos sistemos – BNS) ištakų stovėję pareigūnai žiūrėjo į savo ateitį ne politikoje, o šios srities versle“, – pristatydamas išvadas, teigė komisijos vadovas liberalas Vitalijus Gailius.
Jis pabrėžė, kad jau komisijos darbo metu įvairios institucijos reagavo į komisijos nustatytus faktus.
„Po komisijos paskelbtų parlamentinio tyrimo išvadų, kuriuose minimi su sveikatos diegimu susiję Sveikatos apsaugos ministerijos politiniai vadovai ir šiandien dirbę Lietuvos sveikatos mokslų universitete, skelbia apie pasitraukimą iš universiteto, o mūsų išvadose konstatuota, kad asmenų, minimų išvadoje, įsteigti juridiniai asmenys galimai veikė ir po šio universiteto savotiška kepure,“ – teigė V.Gailius.
Pasak V.Gailiaus, Vyriausybei buvo siūlyta pagrindinio e.sveikatos sistemos tvarkytojo funkciją iš Registrų centro perduoti Valstybinei ligonių kasai.
Tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos e. sveikatos valdyba šį klausimą jau svarstė ir dėl jo turėtų apsispręsti gruodžio 18 dieną, rodo viešai prieinamas posėdžio protokolas.
Generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą dėl viešojo intereso gynimo ir galimai padarytos žalos, įgyvendinant projektą. Viešųjų pirkimų tarnyba vertino sveikatos priežiūros įstaigų sistemų pirkimo procedūras ir su kai kuriomis įmonėmis sutartys nutrauktos.
V.Gailius taip pat pranešė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija vertino tyrime paminėtas įmones ir asmenis ir nurodė, kad šie duomenys „bus pagrindas ir toliau vertinti įdomius procesus apmokant už paslaugas, nustačius juridinius asmenis per akcininkų ryšius, susijusius ir veikiančius užsienio valstybėse“.
V.Gailiaus teigimu, teisėsaugai ir kitoms valstybės institucijoms „didžiausią dėmesį reikėtų skirti autorinėms sutartims“.
„Tai, ką mes nustatėme, kad humanitarai sudarinėja autorines sutartis ir diegia ligoninių informacines sistemas už dešimtis tūkstančių eurų, tai turbūt mūsų komisijos nariai po šio tyrimo jau galėtų ligoninėse, įgiję specialių žinių ir įgūdžių, teikti šiuos duomenis“, – kalbėjo V.Gailius.
Išvadose teigiama, kad visi trys 2000-aisiais sumanytos sistemos projekto etapai buvo įgyvendinti netinkamai – sistema iki šiol neveikia, kaip planuota, neteikia kokybiškų paslaugų. Nepaisant to, jai išleista apie 40 mln. eurų, todėl valstybė patyrė žalos.
Anot komisijos, už e.sveikatos sistemos diegimą atsakingi buvę Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) darbuotojai „pareigas vykdė netinkamai ir aplaidžiai“, o daugelis jų išėję iš ministerijos dirbo būtent su e. sistemos kūrimu ir diegimu susijusiose įmonėse.
Europos Sąjungos remiamas projektas įgyvendinamas nuo 2005 metų, investicijos į jį siekė 40 mln. eurų, iš jų 30,8 mln. eurų – ES parama (2007–2013 metais, 2014–2020 metais jai skirta dar 28,25 mln. eurų).
Šiuo metu vyksta ketvirtasis projekto, turinčio sumažinti vizitų pas medikus skaičių, etapas, jam reikės dar per 28 mln. eurų.
