„Patvirtinus strategiją, pradėsime nuosekliai ir visapusiškai rengti visuomenę pilietiniam pasipriešinimui. Šis rengimas bus pagrįstas trimis elementais: piliečių atsparumu, jų valia priešintis ir praktiniais įgūdžiais tiek ginkluotam, tiek neginkluotam pasipriešinimui. Mūsų tikslas – stiprinti kiekvieną iš jų.
Kitas svarbus aspektas – pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui įgyvendinimas peržengs krašto apsaugos sistemos ribas. Šis procesas apima įvairias valstybės veiklos ir gyvenimo sritis, todėl labai svarbu, kad pradėsime jį vykdyti bendromis ir koordinuotomis institucijų, privataus ir nevyriausybinio sektorių jėgomis”, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Strategijoje numatoma stiprinti piliečių švietimą ir informavimą apie šiuolaikines grėsmes, nacionalinį saugumą, galimybes prisidėti prie šalies gynybos. Bus stiprinamas jaunimo pilietiškumo ir patriotizmo ugdymas, tobulinimas pedagogų rengimas, skatinamas piliečių dalyvavimas visuomeninėje veikloje ir istorinės atminties puoselėjimas. Taip pat bus vykdoma piliečių švietimo neginkluoto pasipriešinimo klausimais plėtra, įgyvendinamas jų rengimas ginkluotam pasipriešinimui.
„Tikiu, kad, patvirtinę šią strategiją, pasiekėme proveržį stiprindami pasirengimą valstybės gynybai. Manau, kad nuo šiol kiekvienas pilietis, nepriklausomai nuo amžiaus, gyvenamosios vietos ar gebėjimų, galės rasti būdų, kaip prie jos prisidėti“, – sako ministras.
Strategijoje daug dėmesio skiriama nevyriausybinių organizacijų ir diasporos įtraukimui į rengimą pilietiniam pasipriešinimui. Siekiant užtikrinti veiklos koordinavimą su suinteresuotomis grupėmis ir visuomene, Lietuvos Respublikos Vyriausybė bus įpareigota įsteigti Pilietinio pasipriešinimo tarybą.
Strategija bus įgyvendinama pagal planą, kurio rengimą koordinuos Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Strategijos įgyvendinimo pažangos stebėseną atliks Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija.
