Be to, parlamentarai apsisprendė dėl atlygio, socialinių garantijų ir kitų sąlygų darbuotojams, pasitelkiamiems valdyti krizes ar šalinti jų padarinius.
Už tą numatančias Civilinės saugos įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 90 Seimo narių, penki joms nepritarė, 21 – susilaikė.
„Kuriame integruotą krizių valdymo sistemą“, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Savo ruožtu Regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis sakė, kad tai yra „buldozeriu stumiamas projektas“, neatsižvelgiant į opozicijos siūlymus.
Tuo metu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tikino, jog naujoji krizių valdymo sistema „keičia filosofiją“.
„Atsiranda Krizių valdymo centras, atsiranda stebėjimas ir monitoringas 24 valandas, kas yra be galo svarbu, taip pat parengties pareigūnai“, – sakė politikė.
Pokyčiai – po „Ekologistikos“, koronaviruso krizių
Priimtomis pataisomis Vidaus reikalų ministerija (VRM) siekia, kad krizių valdymo sistema apimtų nuo grėsmių, rizikos stebėsenos iki prevencijos ir padarinių pašalinimo.
A.Bilotaitė argumentavo, kad pokyčius paskatino iki šiol buvęs krizių valdymas, susijęs su koronaviruso pandemija, „Ekologistikos“ gaisru.
Remiantis įstatymo pataisomis, NKVC bus ne atskira biudžetinė įstaiga, o Vyriausybės kanceliarijos struktūrinis padalinys, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) bus naikinama, ją pakeis Nacionalinė saugumo komisija (NSK).
Taip pat numatoma atsisakyti ir savivaldybių ekstremalių situacijų komisijų.
Anot VRM, centras turėtų tapti svarbiausia operacinio lygmens institucija, atliekančia nuolatinę grėsmių Lietuvoje nacionalinio saugumo interesams stebėseną, vykdančia situacijų centro funkcijas.
Pagal pakeitimus, NKVC atliktų kompetencijų centro vaidmenį, koordinuotų rezervą, teiktų informaciją sprendimų priėmėjams, nuolat stebėtų grėsmes.
Tuo metu NSK būtų politinė sprendimų derinimo platforma, ji teiktų pasiūlymus Vyriausybei dėl strateginių sprendimų, vertintų parengtį. Komisijai vadovautų premjeras, ją sudarytų Prezidentūros, žvalgybos, civilinės saugos, kitų pagrindinių šalies institucijų atstovai.
Atsisakoma vietinių centrų, komisijų
Šiuo metu savivaldybėse veikia ekspertinio lygmens ekstremalių situacijų operacijų centrai ir politinio lygmens ekstremalių situacijų komisijos, tačiau jie, VRM teigimu, atlieka perteklinę funkciją, todėl jų atsisakoma.
Skaičiuojama, kad NKVC įkūrimui reikės apie 1,1 mln. eurų. Jis turėtų pradėti dirbti nuo sausio 1-osios.
Pataisose taip pat numatytas parengties pareigūnų atsiradimas. Jie savivaldoje koordinuotų savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių, teritorijoje esančių kitų ūkio subjektų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms bei užtikrintų savivaldybės pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms koordinavimą su ministerijų parengties pareigūnais.
Šiems etatams įsteigti, skaičiuojama, reikėtų papildomai apie 2 mln. eurų.
Be kita ko, įstatymuose siekiama apibrėžti ir nevyriausybinių organizacijų pasitelkimą krizių bei ekstremaliųjų situacijų valdymui ir padarinių šalinimui, jų pajėgų pasirengimą ir mokymą.
Profsąjungos išsireikalavo palankesnių sąlygų
Seimas pritarė Trišalės tarybos iniciatyvoms dėl atlygio, socialinių garantijų ir kitų sąlygų pareigūnams bei tarnautojams, kurie būtų pasitelkiami valdyti krizes bei šalinti jų padarinius, kai reikės specialių žinių.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas pabrėžė, kad projektą inicijavusią Vidaus reikalų ministeriją nelengva buvo įtikinti nusileisti dėl kai kurių garantijų ir pritarti profsąjungų reikalavimams.
„Dabar atsiranda saugikliai“, – teigė jis, pabrėždamas, kad ankstesniame variante buvo siūlomos pasitelktiniams itin nepalankios sąlygos.
Gresiant krizei ar paskelbus ekstremalią situaciją valstybės tarnautojai, darbuotojai, kariai ir žvalgybos pareigūnai be jų sutikimo būtų pasitelkiami ne ilgesniam laikui nei truktų krizė ar ekstremali situacija.
Pasitelktiems darbuotojams būtų garantuojamas ne mažesnis nei jiems įprastai mokamas darbo užmokestis ir socialinės garantijos. Jei savo noru pasitelkti darbuotojai prarastų suplanuotas atostogas, jos būtų suteikiamos kitu laiku, jei įmanoma – tais pačiais metais, o jei žmonės pasitelkti be jų sutikimo – jų pageidaujamu laiku kompensuojant dėl nutrauktų atostogų patirtas išlaidas.
Riba – 13 valandų per parą
Pasitelktų darbuotojų maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, negalėtų būti ilgesnis kaip 13 valandų per dieną ir 67 valandos per savaitę. Toks režimas būtų taikomas ne ilgiau kaip dvi savaites per mėnesį nereikalaujant žmogaus sutikimo, o kitas dvi savaites – tik jam raštiškai sutikus.
Pasitelktiesiems turės būti suteikiama ne mažiau kaip 11 valandų iš eilės kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų ar pamainų, o per septynias paeiliui einančių dienų laikotarpį – bent 24 valandų nepertraukiamojo poilsio laikas.
Seimas, kaip ir siūlė Vidaus reikalų ministerija, nustatė, kad pažeidžiamiausių asmenų grupėms dirbti viršvalandžius, dirbti poilsio ar švenčių dieną tik jų rašytiniu sutikimu.
Pasitelktiems žmonėms kiekvieną darbo dieną turės būti suteikiama ne trumpesnė nei 30 minučių pietų pertrauka. Atliekant būtinas užduotis, jie turėtų būti aprūpinami maistu ir, jeigu reikia, gyvenamosiomis patalpomis.
