Tokiai komiteto išvadai buvo pritarta už balsavus 69 Seimo nariams, prieš – dviem, šešiems susilaikius, tad projektas toliau nebus svarstomas. Seimo statutas numato, kad esant neigiamai TTK išvadai dėl galimos prieštaros Konstitucijai, toks projektas toliau gali būti svarstomas, jei išvada atmetama visų Seimo narių balsų dauguma – tam reikia ne mažiau kaip 71 balso prieš komiteto poziciją.
Socialdemokratai buvo pasiūlę sumažinti reikalavimus referendumui dėl pilietybę apibrėžiančio Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo, tačiau TTK pažymi, kad taip vienam Konstitucijos pirmojo skirsnio straipsniui būtų taikomas žemesnis jo apsaugos standartas, ir tai pažeidžia Konstitucijos vientisumo ir darnos principus.
Referendumo įstatymo pataisa siūlė, kad Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimas būtų laikomas priimtu, jeigu tam pritarė du trečdaliai piliečių, dalyvavusių referendume. Dabar Konstitucijoje įrašyta, kad jos pirmojo skirsnio nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu, o Referendumo įstatyme – kad Konstitucijos pirmojo skirsnio pakeitimui reikia, jog už jį balsuotų daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių piliečių.
Konstitucijos 12 straipsnis sako, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Dvigubos pilietybės įteisinimo prašo išeiviai, tačiau jie baiminasi, kad su dabartiniu daugiau kaip pusės rinkėjų pritarimo reikalavimu referendumas nepavyktų.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės plačiau leisti dvigubą pilietybę galima tik pakeitus Konstituciją.
Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės metu. Taip pat yra numatytos išlygos, kad dvigubą pilietybę išlaikyti gali užsienyje gimę vaikai, jei kitos šalies pilietybę įgijo gimdami, taip pat tiems, kurie kitą pilietybę įgijo automatiškai per santuoką su kitos šalies piliečiu.
