Už specialų Fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo įstatymą antradienio vakarą balsavo 80 parlamentarų, susilaikė 2, prieš balsavo 2.
Seimas pritarė Eugenijaus Gentvilo ir konservatoriaus Jurgio Razmos pasiūlymui, kad Vyriausybė kartą per mėnesį atsiskaitytų Seimui – teiktų informaciją apie tai, kaip vyksta statybos, o kartą per ketvirtį teiktų apibendrintą informaciją.
Vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė, antradienį pristatydama projektą, teigė, kad specialaus įstatymo priėmimas leis pastatyti tvorą per dvigubai trumpesnį laiką.
Įstatyme teigiama, kad fizinis barjeras turi būti įrengtas kiek įmanoma greičiau.
E.Gentvilas posėdyje sakė, kad įstatymas supaprastins procedūras , o įpareigojimas Vyriausybei atsiskaityti užtikrins, kad nebūtų neaiškumų dėl tvorai leidžiamų pinigų.
„Darbietis“ Mindaugas Puidokas teigė, kad liko neatsakyti opozicijos kelti klausimai.
„Mes negavome labai svarbių atsakymų, opozicija liko neišgirsta, dėl to kviečiu šio projekto nepalaikyti“, – kalbėjo jis.
Balsuojant dėl projekto valdantieji nepritarė opozicijos siūlymams, kad tvora būtų statoma rinkos kainomis, o statytojas būtų renkamas tarptautiniame konkurse.
S.Skvernelis: įstatyme daug deklaracijų
Svarstant įstatymą opozicijos lyderis Saulius Skvernelis posėdyje sakė, kad alternatyvos sienai nėra, bet yra alternatyva šiam projektui.
„Tiek NSGK tiek kituose formatuose buvo pasakyta Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo, kad ir šiandien, esant ekstremaliajai situacijai, kuri yra paskelbta, galima neskelbtinų derybų būrų galima kad ir šiandien pradėti statybų pirkimo procesą“, – kalbėjo jis.
S.Skverneliui keista, kodėl tuo valdantieji nenorėjo pasinaudoti, be to, jo nuomone, įstatyme daug deklaracijų, pavyzdžiui, „kaip įmanoma greičiau pastatyti tvorą“.
Jo teigimu, įstatymas pirkimą leis padaryti slaptą.
„Tai tada toks keistas įstatymo projektas, jis apauga mitais, gandais, jis tampa projektėlis, kuris neaišku kam yra padaromas“, – sakė jis.
S.Skvernelio teigimu, tam klausimui Seimas gali priimti ne įstatymą, o nutarimą ar rezoliuciją.
Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas sutiko, kad specialaus įstatymo tam nereikia – sieną galima statyti kad ir dabar.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E.Gentvilas sakė, kad negalima į įstatymą parašyti kainos, nes kainos kinta.
„Nuogąstavimus suprantu, kad galbūt per brangiai, galbūt permokės“, – kalbėjo jis ir pridūrė dėl to ir pasiūlęs, kad Vyriausybė nuolat dėl šio projekto atsiskaitytų Seimui.
„Valstietis“ D.Gaižauskas aiškino, kad įstatyme nenumatytas terminas, per kurį bus pastatyta tvora. Jis įsitikinęs, kad įstatymas yra nereikalingas.
Atskiru Fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo įstatymą, kuriuo nustatoma, kad sprendimą dėl projekto organizavimo ir vykdymo priima Vyriausybė, kuri ir apsispręstų dėl projekto vykdytojo.
Projekto įgyvendinimą prižiūrėtų speciali Vyriausybės sudaryta komisija, o siena būtų statoma biudžeto lėšomis, neatmetant, kad tam galėtų būti panaudota ES parama.
Jei Seimas pritartų, pirkimai, skirti projekto įgyvendinimui, galės būti atliekami ir sutartys sudaromos neskelbiamų derybų būdu.
Galės paimti žemę
Teritorijai, jei ji nepriklauso valstybei, bet yra reikalinga sienos statybos darbams, nustatomas žemės servitutas, o nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.
Projekto įgyvendinimui reikalinga žemė gali būti paimama visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų
„Projekto įgyvendinimui reikalinga žemė gali būti paimama visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų arba valstybinės žemės nuomos ir (ar) panaudos sutartys gali būti nutraukiamos prieš terminą“, – teigiama projekte.
Taip pat projektu siūloma, kad statant sieną negaliotų būtinybė supažindinti visuomenę su numatomu statinių projektavimu ir panašiai.
