Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 06 11

Seimas ratifikavo susitarimą dėl Baltijos oro erdvės stebėjimo sistemos organizavimo

Seimas ketvirtadienį ratifikavo Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybių susitarimą dėl Baltijos oro erdvės stebėjimo ir valdymo sistemos BALTNET organizavimo.
NATO naikintuvai
NATO naikintuvai / Lenkijos krašto apsaugos ministerijos nuotr.

Už tai balsavo 82 parlamentarai, prieš buvo vienas.

„BALTNET užtikrina Estijos, Latvijos ir Lietuvos nacionalinės oro erdvės suverenumą ir taip prisideda prie NATO oro erdvės vientisumo išsaugojimo. Susitarimas dėl naujos struktūros oro erdvės stebėjimo ir valdymo sistemos sustiprina NATO gebėjimą užtikrinti sklandų oro erdvės stebėjimą ir valdymą taikos bei krizės metu“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Anot Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešimo, BALTNET yra visiškai integruota į NATO oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą.

Pagal naują susitarimą, Baltijos šalių oro erdvės saugumą užtikrina nebe vienas, o trys erdvės stebėjimo ir valdymo centrai.

Ankstesnė Baltijos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistema buvo sudaryta 2007 metais pasirašytų susitarimų pagrindu – veikė regioninis bendrojo valdymo ir pranešimų centras Karmėlavoje, valdymo ir pranešimų postai, radiolokaciniai postai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Karmėlavoje veikiantis valdymo centras gaudavo radiolokacinę informaciją iš trijų Baltijos valstybių ir Lenkijos radiolokatorių, ir perduodavo NATO jungtiniam oro operacijų centrui bendrą Baltijos šalių atpažintą oro erdvės vaizdą. Šis centras buvo vienintelis valdęs NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse dalyvaujančius naikintuvus: pastebėjus pažeidėją bet kurios iš trijų Baltijos valstybių oro erdvėje, šios misijos naikintuvai buvo keliami pažeidėjui atpažinti.

Naujas susitarimas numato, kad BALTNET sistema sudaryta iš trijų atskirų nacionalinių valdymo centrų kiekvienoje šalyje, radiolokacinių postų, radarų, radijo ryšio įrangos bei duomenų perdavimo linijų. Visi trys nacionaliniai stebėjimo centrai stebi oro erdvę virš savo teritorijų bei jų prieigose, dalinasi duomenimis bei rotacijos principu vykdo NATO oro policijos misijos orlaivių valdymą.

Jeigu vienas iš centrų dėl techninių ar kitų priežasčių negali kurti atpažinto oro erdvės paveikslo ar valdyti orlaivių, kitas centras perima funkcijas, teigia KAM.

Šiuo metu NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdo Ispanijos kontingentas, patruliuojantis su šešiais naikintuvais F-18 „Hornet“, juos sustiprina Jungtinės Karalystės kontingentas su trimis naikintuvais „Eurofighter Typhoon“. Taip pat šiai misijai pastiprinimą iš Estijos teikia Prancūzijos karinės oro pajėgos su keturiais naikintuvais „Mirage 2000“. Iš viso Baltijos šalių padangę saugo 13 naikintuvų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais