Tai numatančią rezoliuciją antradienį priėmė parlamentarai. Už rezoliuciją „Dėl Europos Komisijos numatomų diskriminacinio pobūdžio tiesioginių išmokų šalies žemės ūkiui 2014–2020 metų finansiniam laikotarpiui“ balsavo 42 Seimo nariai, prieš vienas (konservatorius Egidijus Vareikis), o susilaikė 36 parlamentarai.
Pasak rezoliucijos projektą pateikusio „tvarkiečio“ Jono Ramono, bendrosios žemės ūkio politikos 2014–2020 metų reformos projekte Lietuvos žemės ūkiui numatytos tiesioginės išmokos yra vienos mažiausių tarp ES šalių, o išmokų dydžio atotrūkis tarp Lietuvos ir senųjų ES valstybių ir toliau lieka 2,5–3 karto.
„Tokią politiką mūsų šalies žemdirbių atžvilgiu esame priversti vertinti kaip diskriminacinę. Tai dar labiau padidins atotrūkį tarp Lietuvos ir kitų ES valstybių agrarinių sektorių išsivystymo, iškreips konkurencinę aplinką ir smukdys šalies ūkininkų konkurencingumą“, – sakė J.Ramonas.
Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad Vyriausybė yra suformavusi poziciją dėl išmokų žemdirbiams dydžio nuo 2014 metų. „Ji yra radikalesnė, negu ta, kuri siūloma dabar Seime“, – sakė jis ir įspėjo, kad „aistringas kalbėjimas Seime“ gali atsisukti prieš mus pačius.
Parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis pasigedo „bendro veikimo plano“ su tomis šalimis, kurioms, kaip ir Lietuvai, išmokos yra mažesnės negu kitų šalių ūkininkams. Pasak jo, kol kas Baltijos šalys neturi vieningos pozicijos dėl išmokų.
„Veikti reikia planingiau. Jau anksčiau priėmėme rezoliuciją, dabar – vėl... Tarsi save tokiais dokumentais politiškai nuraminame. Ar taip nepridarysime klaidų?“ – kalbėjo E.Pupinis.
Jis pabrėžė, kad yra planų susitikti Baltijos šalių Kaimo reikalų komitetų vadovams ir tartis dėl vieningos pozicijos dėl ES išmokų žemdirbiams.
