Opozicijai nepavyko pasipriešinti: Seimo pirmininkės pavaduotoju išrinktas ne tik J.Razma, bet ir A.Mazuronis

Penktadienio vakarą buvo sudaryta ir Seimo valdyba. Tiesa, neįprastai, nes šįkart valdyba sudaryta tik iš trijų narių – Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, jos pavaduotojų Jurgio Razmos ir Andriaus Mazuronio. 

Opozicija buvo nepatenkinta, kad valdyba sudaroma vos iš trijų asmenų. 

„Mes labai rizikingai įteisiname keistą darinį. Niekada nebuvo to Seimo istorijoje, kas yra daroma“, – sakė „valstietis“ Tomas Tomilinas. 

Tačiau opozicijos balsas buvo per silpnas, kad balsavimu valdantiesiems valdybos nepavyktų sudaryti. 

Seimo seniūnų sueiga sudaryta vienbalsiai, ją sudarys visų frakcijų ir mišrios Seimo narių grupės atstovai.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Jurgį Razmą pasiūlė skirti pirmuoju parlamento vicepirmininku. 

Paklausta, kokie pirmojo pavaduotojo uždaviniai, Seimo pirmininkė akcentavo, kad jis turi didelę patirtį, puikiai išmano statutą. 

Seimas šią kandidatūrą patvirtino. 

Kaip skelbia BNS, už J. Razmos kandidatūrą per slaptą balsavimą buvo 93 parlamentarai, prieš – 31, keturi susilaikė. Vienas biuletenis rastas negaliojantis.

Už A. Mazuronį balsavo 84 Seimo nariai, prieš buvo 38, susilaikė šeši. Vienas biuletenis aptiktas negaliojantis.

Seime prasidėjo slaptas balsavimas, kurio metu renkami du Seimo pirmininkės pavaduotojai – konservatorius Jurgis Razma ir „darbietis“ Andrius Mazuronis. 

„Kol kas, kolegos, atrodo kad pliuralizmas šiame Seime apsiribos tik tuo, kad bus leidžiama opozicijai užduoti klausimus“, – Seime įsižeidimo neslėpė „valstietis“ Giedrius Surplys. 

Jis nuogąstavo, kad didžiausia opozicinė frakcija – „valstiečių“ gali likti be Seimo pirmininko pavaduotojo posto. 

„Kaukės nuplėštos, kalbos apie pagarbą mažumai, nuolatinės patyčios dėl vienos Viktoro Pranckiečio frazės, kad mažuma turi paklusti daugumai, vertos nieko“, – nuoskaudą liejo „valstietis“ Tomas Tomilinas. 

„Valstietė“ Agnė Širinskienė teigė negavusi atsakymo, kodėl keičiama Seimo tradicija teikti į pavaduotojus didžiausios frakcijos atstovą. 

Jos teigimu, A.Mazuronio pavardė nuo pirmadienio figūravo įvairiuose ganduose, kurie, panašu, buvo visai ne gandai. 

Socialdemokratas Algirdas Sysas kalbėjo, kad ne tokios pražios tikėjosi. 

Gerbiamas Andriau, nieko asmeniško, tik biznis.

„Gerbiamas Andriau, nieko asmeniško, tik biznis. Bet pradžia valdžios formavimo, kai daugumos atstovai žengia keistą žingsnį, daug kalbėjome apie tai, kad reikia gerbti opoziciją (...) Kad pradėti teikti pavaduotojus nuo mažiausios frakcijos, tokios praktikos seimo salėje nebuvo“, – kalbėjo jis. 

A.Syso vertinimu, tai yra nuperkama vieta, už „darbiečių“ paramą valdantiesiems. 

Socialdemokratai, anot jo, tikrai nerems opozicijos kandidato. 

„Valstietis“ Dainius Gaižauskas kalbėjo, kad prieš A.Mazuronį nieko neturi, jis net galėtų būti Seimo pirmininku. 

Jis šį teikimą pavadino V.Čmilytės-Nielsen klaida bei noru pakiršinti opoziciją. Esą ji tik kaip šachmatininkė neapgalvojo, kaip visa tai atrodys žmonių akyse. 

D.Gaižauskas pabrėžė, kad šiuo metu teisiamas ne tik Liberalų sąjūdis, bet ir Darbo partija. 

Šios abi partijos, kaip juridiniai asmenys, teisiamos vadinamojoje „MG Baltic“ byloje. 

LVŽS atstovas Tomas Tomilinas klausė, ar A.Mazuronio kandidatūra buvo derinta su partija. 

„Ar partija informavo jus apie derybas dėl opozicijos veikimo, mane neramina, ar jūs nebūsite vėlgi eilinis įkaitas tos dramos partijos viduje. Ir gal metas keisti tas tradicijas, kai kažkokios asmeninės ambicijos užgožia ir tradicijas ir elementarią logiką“, – kalbėjo jis. 

A.Mazuronis sakė nelabai supratęs klausimo, tik pridūrė, kad įkaitu nesijaučia. 

A.Mazuronis jam pasiūlė duoti Viktoro Uspaskicho telefoną ir paklausti. 

A.Mazuronis prisistatydamas Seimui vylėsi, kad parlamentarams pavyks padaryti turiningą diskusiją, o ne išraiškingą formoje, kad nebus įžeidinėjimų ir susipriešinimo. 

Konservatorius Mykolas Majauskas sakė, kad jei kas jo paklaustų, su kuo išgertų alaus, aiškino, kad tai būtų A.Mazuronis, nes jis atrodo labai draugiškas. Jis klausė, ar taip liks ir vėliau. 

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Andrius Mazuronis

„Per gyvenimą esu buvęs ir lipančio į viršų ir besileidžiančio į apačią pozicijoje. Stengiuosi propaguoti bendražmogiškas vertybes, pagarbą kiekvienam asmeniui. Iš šito Seimo išeisime viena ar kita forma“, – kalbėjo A.Mazuronis, sakydamas, kad svarbu, kai viskas baigsis, parlamentarai nebijotų vieni kitiems pažiūrėti į akis. 

Paklaustas, ar pasiūlymas kandidatuoti į Seimo vicepirmininkus buvo spontaniškas ir netikėtas, A.Mazuronis sakė, kad tai jam buvo didelė, bet labai maloni naujiena. 

Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas gnybtelėjo kandidatui, klausdamas, kurioje partijoje jį dar pamatysime, mat jis buvęs ir Liberalų sąjūdyje, ir „Tvarkoje ir teisingume“, o dabar – Darbo partijoje. 

A.Mazuronis sakė, kad „tvarkiečiai“ jį išmetė, o apie išėjimą iš Liberalų sąjūdžio jiedu seniai yra sutarę nekalbėti. 

„Peržiūrėjus šios kadencijos Seimo narius, procentas žmonių, kurie dėl įvairių aplinkybių buvo priversti palikti partijas, yra didelis. Žmonės, kurie turi nuomonę, dažnai užsitraukia politinių lyderių nemalonę“, – kalbėjo jis.

V.Čmilytė-Nielsen paskelbė antrąjį kandidatą į pavaduotojus – Darbo partijos atstovą Andrių Mazuronį. 

Tai supykdė LVŽS pirmininką Ramūną Karbauskį. 

„Kodėl siūlote mažiausios opozicinės frakcijos atstovą, o ne mūsų“, – klausė jis. 

LVŽS buvo suplanavusi į šį postą teikti Aušros Norkienės kandidatūrą. R.Karbauskis parlamentarams priminė, kad 2016-aisiais vienu iš Seimo pirmininko pavaduotojų buvo patvirtintas didžiausios opozicinės frakcijos atstovas, šią kadenciją, tai – „valstiečių“ frakcija. 

V.Čmilytė-Nielsen sakė, kad tai – ne pabaiga, kiti pavaduotojai bus paskirti vėliau, ne penktadienį. 

J.Razma sulaukė klausimo apie Seimo narių gyvenimo sąlygas ir Seimo viešbučio pardavimą.

Gal verta parduoti Seimo viešbutį jo neremontavus, o parlamentarams nuomoti butus? 

„Tai klausimai, kai turime visi sutarti. Manau, kad tikrai galėtume nuo dar kitų metų kad vietoje apgyvendinimo Seimo viešbutyje, Seimo nariui galėtų būti skiriami pinigai būsto nuomai Vilniuje“, – svarstė jis.

J.Razma sakė, kad jei būstas būtų brangesnis, galima būtų numatyti galimybę parlamentarams primokėti iš parlamentinei veiklai skiriamų lėšų. 

Prisistatydamas parlamentarams Jurgis Razma sakė, kad laukia plačios atsakomybės laikai. Ilgametis konservatorius sakė dėl to ir priėmęs koalicijos partnerių pasiūlymą kandidatuoti. 

„Manau, kad parlamento veikla turi būti konstruojama itin preciziškai. Matau tokią parlamentinio darbo viziją, kai Seimo darbotvarkė yra Lietuvos darbotvarkė“, – kalbėjo jis. 

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Jurgis Razma

J.Razma vylėsi, kad ginčai parlamente bus korektiški ir be intrigos užuomazgų. 

„Valstietis“ Arvydas Nekrošius J.Razmos klausė asmeninės nuomonės apie koalicijos sutarties punktą dėl lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo. 

„Tikiuosi, kad tai klausimas, apie kurį nuoširdžiai diskutuosime, greitų atsakymų čia negali būti. Manau, kad galima atrasti sutarimą, nebandant krautis politinio kapitalo, nors tam čia yra patogių momentų“, – atsakė jis. 

Atsakydamas į kolegų konservatorių klausimus J.Razma taip pat kalbėjo, kad šis Seimas neturėtų palaikyti tokio pat įstatymų projektų srauto, koks buvo praėjusioje kadencijoje. 

„Kategoriškai nesutinku su jūsų apibūdinimais, dar pasakysite, kad Seimas yra kaip vaikų darželis“, – atsakė J.Razma kolegai Mykolui Majauskui, jį apibūdinančiam kaip griežtą, bet teisingą.