Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas teigė besitikintis, kad teisėjos S.Rudėnaitės atleidimą iš LAT skyriaus pirmininkės pareigų KT išnagrinės skubos tvarka.
„Aš noriu tikėti, kad šiandien Seimas vieningai kreipsis į Konstitucinį Teismą ir skubos tvarka tas klausimas bus išspręstas. Taip yra pagal reglamentus – jeigu kreipiasi visas Seimas, tai tas klausimas sprendžiamas skubos tvarka“, – BNS antradienį komentavo A.Valantinas.
„Ir, mano galva, tas klausimas iš tikrųjų be galo svarbus yra, nes atleista aukščiausios grandies teisėja iš einamų pareigų, nesant tam pagrindo, tai aš manau, kad jis kuo skubiau turėtų būti išspręstas“, – pridūrė jis.
Su tuo sutiko parlamentaras Mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys.
„Kuo greičiau duosime eigą šio klausimo sprendimui KT, tuo greičiau turėsime atsakymą. Todėl aš esu už“, – antradienį Seimo posėdžio metu kalbėjo jis.
Iniciatyvai kreiptis į KT palaikymą išreiškė ir konservatoriai, tačiau, jų įsitikinimu, kreipimosi turinys turėtų būti kitoks – esą pirmiausia Seimas turėtų pripažinti ir ištaisyti savo klaidą.
„Į KT tikrai reiktų kreiptis, bet labiau reikėtų kreiptis dėl Seimo nutarimo, negu dėl prezidento dekreto. Nors to nutarimo projekto iniciatoriai visus akcentus sudeda į neva blogą prezidento dekretą“, – kalbėjo konservatorius Jurgis Razma.
Jo įsitikinimu, Seimui kreipusis į KT dėl S.Rudėnaitės atleidimo, ji negalės grįžti į ankstesnes savo pareigas. Dėl to parlamentaras žadėjo registruoti atskirą nutarimo projektą, kuriuo Seimo sprendimą dėl atleidimo siūlys paskelbti negaliojančiu nuo jo priėmimo momento.
„Aš manau, tik toks kelias leidžia ją sugrąžinti į buvusias pareigas“, – teigė J.Razma.
S.Rudėnaitę skirti LAT pirmininke pasiūlė prezidentas Gitanas Nausėda.
Jis, teikdamas šią kandidatūrą, į dekretą vienu sakiniu surašė, kad teisėja būtų atleista iš LAT Civilinių bylų skyriaus vadovės pareigų ir paskirta LAT pirmininke. Tuo pagrindu Seimas vienu metu padarė du balsavimus – dėl atleidimo ir dėl paskyrimo.
Prieš porą savaičių po slapto balsavimo paaiškėjo, kad parlamentarai atleido S.Rudėnaitę iš Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų, bet LAT pirmininke nepaskyrė – ji liko dirbti paprasta LAT teisėja.
Teisininkų vertinimu, parlamento sprendimas buvo neteisėtas, nes neatitiko Konstitucijoje ir Teismų įstatyme numatytų atleidimo pagrindų.
Pagal Teismų įstatymą, atleisti LAT skyriaus pirmininką iš pareigų būtinas pagrindas, pavyzdžiui, – baigiasi kadencija, jis atsistatydina savo noru, dėl sveikatos būklės negali dirbti, pažemina teisėjo vardą, padaro nusikaltimą arba su jo sutikimu perkeliamas į kitas pareigas.
G.Nausėda anksčiau aiškino, jog Seimas iškreipė jo teiktą dekretą, valdantieji atsakomybę už nesusipratimą atleidžiant teisėją priskyrė šalies vadovui.
Į tai atliepdami, 29 Seimo „valstiečiai“ pasiūlė kreiptis į KT su prašymu ištirti, ar G.Nausėdos dekretas dėl S.Rudėnaitės atleidimo bei skyrimo į LAT vadoves, taip pat Seimo priimtas nutarimas neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
Jei Seimas kreipsis į KT savo nutarimu, sprendimas dėl S.Rudėnaitės atleidimo nustos galioti.
Į KT dėl S.Rudėnaitės atleidimo iš LAT skyriaus pirmininkės pareigų jau yra kreipusis grupė opozicijos parlamentarų, tačiau toks kreipimasis būna nagrinėjamas bendra tvarka, jis nestabdo skundžiamo teisės akto galiojimo kaip yra tuo atveju, kai kreipiamasi viso Seimo vardu.
