Tokią nuostatą trys valdančiajai Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai priklausantys parlamentarai ragina įrašyti į parlamentinį tyrimą atlikusio Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) išvadas.
Vieno iš projekto autoriaus Gintaro Songailos teigimu, Prokuratūros įstatyme numatyta, kad generalinį prokurorą galima atleisti iš pareigų šiam sulaužius priesaiką.
Prieš pradėdamas eiti pareigas prokuroras prisiekia būti ištikimas Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas, sąžiningas, saugoti jam patikėtas paslaptis ir gerą prokuroro vardą.
G.Songailos teigimu, TTK atliktas tyrimas dėl vadinamosios pedofilijos bylos tyrimo parodė, kad Generalinės prokuratūros vadovai tinkamai neatliko pareigų.
„Aišku, kad generalinis prokuroras pažeidė įstatymus ir turi prisiimti atsakomybę už padarytą žalą“, – antradienį per spaudos konferenciją sakė G.Songaila.
Aišku, kad generalinis prokuroras pažeidė įstatymus ir turi prisiimti atsakomybę už padarytą žalą, – G.SongailaJo teigimu, ir daugiau Seimo narių pritaria jų iniciatyvai. Kito projekto iniciatorius Saulius Stoma tvirtino Generalinės prokuratūros vadovų elgesy matąs „nusikalstamą abejingumą“.
„Tiesiog generalinis prokuroras parodė tokį net, sakyčiau, abejingumą, neveiklumą ir jis tikrai turėtų būti keičiamas kitu žmogumi. Manau, visų pirma šioje vietoje reikėtų ryžtingo žmogaus“, – kalbėjo politikas.
Trečiasis projekto autorius Kazimieras Uoka tvirtino, kad netenkina ir kitų bylų tyrimas, pavyzdžiui, Breste žuvusio saugumo karininko Vytauto Pociūno mirties aplinkybių tyrimas, alkoholio bendrovės „Alita“ privatizavimo istorija ir kitos.
Parlamentarų teigimu, TTK išvadose nurodyta gana daug prokuratūros darbo spragų, dėl kurių generalinis prokuroras A.Valantinas ir jo pavaduotojai Vytautas Barkauskas bei Gintaras Jasaitis turėtų prisiimti atsakomybę.
Komitetas yra konstatavęs, kad policijos tyrėjai ir prokuratūros pareigūnai, aplaidžiai ir nekompetentingai atlikdami Drąsiaus Kedžio skundų dėl galimos seksualinės prievartos jo dukros atžvilgiu tyrimą ir šio tyrimo kontrolę, pakenkė tyrimui ir sukomplikavo galimybę sėkmingai jį baigti.
Violetai Naruševičienei ir Laimai Stankūnaitei pateikus prašymus Generalinei prokuratūrai ir Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl D.Kedžio grasinimų susidoroti, „nesiimta jokių priemonių siekiant apsaugoti pareiškėjas nuo galimo smurto“. Todėl dėl teisėsaugos pareigūnų neveikimo nebuvo užkirstas kelias dviejų žmonių gyvybės atėmimui, nors tokia galimybė akivaizdžiai buvo.
TTK išvadose taip pat nurodyta, kad savo pareigų neatliko generalinis prokuroras, jo pavaduotojai, kiti Generalinės prokuratūros pareigūnai, nes neužtikrino, kad tyrimas būtų atliktas per trumpiausią įmanomą laiką, nesilaikė įstatymų reikalavimų koordinuoti tyrimo veiksmų, nenustatė pavaldinių padarytų pažeidimų.
Spalio 5 dieną Kaune buvo nušautas teisėjas Jonas Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė. Juos ir dar tris asmenis, tarp jų – ir buvusią gyvenimo draugę, mergaitės motiną Laimą Stankūnaitę, kaunietis D.Kedys kaltino tvirkinus jo mažametę dukterį bei jos pusseserę, arba sąvadavimu.
Dėl tvirkinimo į teisėsaugą vyras kreipėsi praėjusių metų lapkritį, tačiau ikiteisminis tyrimas nebaigtas iki šiol.
Pagal Prokuratūros įstatymą generalinį prokurorą septyneriems metams skiria ir iš pareigų atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.
