Antradienį Vyriausybė Seimui pasiūlė mėnesiui nuo vidurnakčio įvesti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija.
Ji galiotų pasienio ruože ir penki kilometrai į šalies gilumą nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje.
Šiuo metu, pasak Seimo pirmininkės, dėl nepaprastosios padėties įvedimo rengiamas nutarimo projektas.
„Jis turėtų būti parengtas per porą valandų, <...> šiandieną jis bus įregistruotas“, – antradienį Seime žurnalistams komentavo V.Čmilytė-Nielsen.
-
Teisininkas Dainius Žalimas: nepaprastoji padėtis pasienio zonoje de facto jau yra
-
Prezidentas: reikia užkirsti kelią galimoms provokacijoms Lietuvos pasienyje
-
Kariuomenės vadas V.Rupšys: pajėgos perdislokuotos ten, kur gali būti pažeidimų
-
Vyriausybė siūlo Seimui mėnesiui įvesti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija
Klausimas dėl nepaprastosios padėties įvedimo pasienyje su Baltarusija yra įtrauktas į vakarinio antradienio Seimo posėdžio darbotvarkę.
„Nesiimsiu dabar prognozuoti, kaip greitai procesas pavyks. Manau, visi suprantame, kad situacija yra įtempta, kad ji reikalauja greitų sprendimų, bet kartu ir kokybiškų sprendimų.
Priklausomai nuo to, kaip tas procesas praeis šiandieną, [projektą] mes apsvarstysime arba šiandien, arba kitame posėdyje“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Nepaprastosios padėties įvedimo klausimą ji teigė norėsianti aptarti su opozicinėmis frakcijomis.
Aš viliuosi, kad opozicijos politikai rimtai vertins grėsmę.
„Aš viliuosi, kad opozicijos politikai lygiai taip pat supranta, kokioje situacijoje esame, mato, kas dedasi prie kaimynų sienų ir rimtai vertins grėsmę, taip pat prisidės prie bendrų svarbių sprendimų“, – reiškė viltį V.Čmilytė-Nielsen.
Jos vertinimu, Lietuva turėtų įsivesti nepaprastąją padėtį Baltarusijos pasienyje:
„Akivaizdu, jog nuo vasaros situacija yra ganėtinai pasikeitusi. Šiandieną mes susiduriame jau ne su pirmąja hibridine ataka, o su antruoju jos etapu ar antrąja banga, yra didelė eskalacija prie Lenkijos sienos. Mes privalome į tai reaguoti, imtis atsakomųjų priemonių, kurios apsaugotų mūsų valstybės sieną ir Europos Sąjungos išorinę sieną.“
Vyriausybė pasiūlė, jog nepaprastosios padėties metu į Lietuvą patekusiems ir šalyje apgyvendintiems migrantams būtų apribota teisė susirašinėti, kalbėtis telefonu ir t. t., išskyrus galimybę kreiptis į valstybės institucijas ir įstaigas.
Tokie ribojimai, Seimo pirmininkės įsitikinimu, taip pat yra reikalingi.
„Akivaizdu, jog veiksmai yra koordinuojami, kai vyksta eskalacija pasienio ruožuose, kai vyksta neramumai ir centruose.
Manau, kad svarbu šiandieną suprasti, jog šiandieną susiduriame su hibridine, nekonvencine ataka, kur, deja, į pirmąjį planą stumiami vaikai, tuo manipuliuojama. Be to, mes turime labai racionaliai tai vertinti, ir viena vertus, nepamiršdami mūsų prievolės būti humaniškiems, pasirūpinti tais, kurie yra Lietuvoje. Kita vertus, ginti mūsų valstybės sieną ir Europos Sąjungos išorinę sieną“, – dėstė V.Čmilytė-Nielsen.
Nepaprastosios padėties režimas, pasak jos, tik minimaliai turėtų paveikti pasienio su Baltarusija gyventojų kasdienybę.
S.Skvernelis: tokį režimą reikėjo skelbti dar vasarą
Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis teigė, jog frakcija palaikys nepaprastosios padėties įvedimą pasienyje su Baltarusija.
Nors sprendimas esą dar priklausys nuo konkrečių siūlomų ribojimų.
„Nepaprastosios padėties įstatyme yra keli svarbūs momentai, tai yra trukmė, kaip ir girdim, kad kol kas mėnesiui prašo, tai būtų pagrįsta.
Antra – teritorija, tai yra pasienio ruožas, plius pasieniečiai prašo dar penkių kilometrų. Galima, ko gero, svarstyti ir rasti argumentų.
Ir trečia – kokie ribojimai toje teritorijoje bus. Tai kol kas ribojimų mes nematome. <...> Tai kokie tie ribojimai dešimtyje kilometrų bus nustatyti, nuo to priklausys, aišku“, – žurnalistams Seime komentavo S.Skvernelis.
Pasak jo, nereikėjo „blaškytis“ ir nepaprastąją padėtį pasienyje dėl migracijos krizės reikėjo įvesti dar vasarą:
„Nereikėjo veltis į performansą, ieškoti pusiau sprendimų vasarą. Reikėjo tą iš karto priimti, kad tokių dalykų šiandien nereikėtų daryti skubos tvarka.“
Nereikėjo veltis į performansą, ieškoti pusiau sprendimų vasarą.
„Ta situacija, kuri šiandien yra de facto su ekstremaliosios situacijos įvedimu ir ministrės, kaip ekstremalios situacijos vadovės įvairiais ribojimais, kurie kartais prasilenkia net ir su Nepaprastosios padėties įstatymo ribojimais, būtų įstatymiškai de facto įtvirtinta situacija, kokią mes turime“, – pridūrė S.Skvernelis.
Ar prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos susitelkę migrantai pajudės link Lietuvos, jo vertinimu, priklausys nuo to, kaip su situacija susitvarkys kaimynai.
„Jeigu Lenkija sugebės susitvarkyti ir apginti savo sieną efektyviai, tikėtina, žinant, kad Lietuva tam irgi yra pasiruošusi, gali tokio bandymo nebūti. Jeigu pavyktų Lenkiją pralaužti, gali būti, kad toks bandymas būtų ir mūsų pasienyje“, – svarstė politikas.
Socialdemokratai žada palaikymą
Opozicinių socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas nepaprastosios padėties įvedimui žada frakcijos palaikymą.
„Aš manau, kad įsigilinę tikrai palaikysim. Aiškumas didesnis, <...> dabar turbūt kiekvienam siūlymui yra pateisinamos priežastys, kodėl siūloma. Tai nesutrukdys visos savivaldybės veiklos ir darbo, nes buvo kalbama apie pasienio savivaldybes. Tai tikrai sutrukdytų gyvenimą žmonėms ir darbą“, – Seime komentavo parlamentaras.
„Valstiečiai“ dar aiškinsis, kokia tokio režimo nauda
Opozicijoje veikiantys „valstiečiai“ siūlymą pasienyje skelbti nepaprastąją padėtį vertina skeptiškai. Pasak šios frakcijos atstovo Dainiaus Gaižausko, neaišku, ką toks režimas pakeistų.
„Laukiam paaiškinimų, ką toks siūlymas pakeis šioje situacijoje. Nes mes dabar turim ekstremalią situaciją, kuri prilyginta nepaprastajai padėčiai. <...> Tai, kad dabar galima naudoti kariuomenę, beveik nieko nekeičia.
Nepaprastosios padėties įvedimas gali sukelti daugiau problemų Lietuvos gyventojams.
Nepaprastosios padėties įvedimas gali sukelti daugiau problemų Lietuvos gyventojams, tačiau kaip padės suvaldyti situaciją, migrantų antplūdžius, mes kol kas nesuprantam“, – aiškino parlamentaras.
Kita vertus, jei tarnybos įvardys, jog nepaprastoji padėtis reikalinga, tuomet, pasak D.Gaižausko, frakcija svarstytų pritarti nepaprastosios padėties įvedimui pasienio ruože, tam tikroje teritorijoje.
„Bet turėtume išgirsti argumentus, kam to reikia. Šiuo metu paaiškinimų, logiškų argumentų negirdim nei iš opozicijos, kuri nori palaikyti šią pataisą, nei iš pozicijos“, – kalbėjo Seimo narys.
Jis skeptiškai vertino siūlymą apriboti migrantų komunikaciją – esą tai niekaip nepadės suvaldyti krizės.
„Mano galva, būtų labai logiška, jei Lenkija, Latvija ir Lietuva vienytųsi. Mes girdim, kad lenkai jau kalba apie ketvirtąjį NATO straipsnį, kuris tikrai padėjo suvaldyti praėjusią migrantų invaziją į Europą per pietines šalis, kada NATO laivai pradėjo blokuoti patekimą į Europos žemyną, va tada ir sustabdė. Apie tai kol kas nieks nekalbama“, – pažymėjo D.Gaižauskas.
Regionų frakcija žiūri palankiai
Regionų frakcija, pasak jos seniūnės Ritos Tamašunienės, palankiai žiūri į siūlymą pasienyje su Baltarusija skelbti nepaprastąją padėtį
„Aišku, norėtume pamatyti dokumento tekstą“, – pridūrė ji.
Pasak politikės, į migrantų krizės valdymą turėtų labiau įsitraukti NATO, ES institucijos, pavyzdžiui, ES, anot jos, galėtų prisidėti finansuojant fizinio barjero prie Baltarusijos sienos statybą.
Seimo Nacionalinio saugomo ir gynybos komiteto pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigė, jog įvedus nepaprastąją padėtį bus galima labiau riboti migrantų teises.
Nepaprastoji padėtis, kurią mes dabar siūlom, yra labiausiai orientuota į nelegalių migrantų teisių ribojimus.
„Nepaprastoji padėtis, kurią mes dabar siūlom, yra labiausiai orientuota į nelegalių migrantų teisių ribojimus.
Tarkime, jeigu yra sinchronas, veikimo koordinacija apgyvendinimo centruose ir artėjant tam tikrai grupei per mūsų pasienį, jie gali susisiekti telefonu, socialiniais tinklais, nepaprastosios padėties atveju mes lengviau galėsime užkardyti šituos dalykus, surinkti telefonus, riboti ryšį“, – Seime komentavo politikas.
Ragina steigti „humanitarinius centrus“ pasienyje
Laisvės frakcijos atstovas, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius teigė, jog nepriklausomai nuo to, ar pasienyje bus įvesta nepaprastoji padėtis, ar ne, migrantams turi būti teikiama humanitarinė pagalba.
„Tokį poreikį dabar patenkina Lietuvos pasieniečiai, pasienio užkardos, tačiau, išaugus tam srautui eksponentiškai, turime svarstyti galimybę steigti savotiškus humanitarinius centrus pasienyje, kur tie žmonės būtų pamaitinti, jiems būtų suteikta būtinoji medicininė pagalba“, – kalbėjo Seimo narys.
Pasienyje, pasak jo, turi būti užtikrintos sąlygos dirbti žiniasklaidai, nevyriausybinėms organizacijoms.
Klausimas svarstomas ypatinga skuba
Pagal Seimo statutą, nutarimo projektas dėl nepaprastosios padėties įvedimo į Seimo posėdžių darbotvarkę įtraukiamas prioriteto tvarka ir svarstomas ypatingos skubos tvarka.
Tokiam nutarimo projektui svarstyti pagrindinis komitetas neskiriamas, nedaromos pertraukos svarstymo metu, neteikiami ir nesvarstomi Seimo narių siūlymai.
