Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl vasaros laiko keitimo, kuriai pritarimą yra pareiškusi Lietuvos Vyriausybė, galios iki 2011 metų pabaigos. Rudenį Vyriausybė Europos Komisijai turi pateikti nuomonę dėl laiko kaitaliojimo.
„Ši rezoliucija bus mūsų valios Europos Komisijai išreiškimas. Patvirtinimas, kad mes nenorime kaitalioti laiko“, – Seimo posėdyje sakė vienas iš rezoliucijos iniciatorių „tvarkietis“ Andrius Mazuronis.
Už dokumentą balsavo 40 parlamentarų, prieš – 2, 12 susilaikė.
Seimo nariai dokumente pažymi, kad vasaros laiko keitimas į žiemos laiką daro žalą žmonių sveikatai, didina depresinių susirgimų ir savižudybių skaičių. Rudenį, pailgėjus tamsiam paros laikui, daugėja nelaimingų atsitikimų kelyje, didėja nusikalstamumas. Rezoliucijoje pabrėžiama, jog nėra atlikta tyrimų, įrodančių, jog kaitaliojant laiką gaunama ekonominė nauda.
„Laiko keitimas mano šeimos gyvenimą paveikė neigiamai. Žmona jaučia nervinę įtampą, ir tai keičia mano gyvenimo namų aplinkoje kokybę“, – kolegoms guodėsi A.Mazuronis.
Ketvirtadienį parlamentarai po pateikimo pritarė dviems Seimo nutarimo projektams, kuriais siūloma atsisakyti perėjimo į sezoninį laiką. Vienu projektu siūloma likti šiuo metu įvestame vasaros laike, kitu – nuolat gyventi savo laiko zonos laiku, atsisakant perėjimo į vasarinį.
Palikti vasaros laiką siūlantis „tvarkietis“ Algimantas Dumbrava taip pat atkreipė dėmesį, esą nėra pagrįstų tyrimų, nurodančių, kad laiko kaitaliojimas turi teigiamą poveikį ekonomikai.
Konservatorius Edmundas Pupinis nuogąstavo, kad nekaitaliodama laiko Lietuva atsidurs „laiko duobėje“, mat Latvija ir Lenkija neatsisako vasaros ir žiemos laiko įvedimo.
Kaip suderinti abu šiuos nutarimus, svarstys Seimo Sveikatos bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai.