Parlamentas 72 balsais „už“, šešiems parlamentarams buvus „prieš“ ir dviem susilaikius priėmė naujos redakcijos Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą. Jis turėtų įsigalioti nuo kitų metų sausio.
Naujas kompensacijas skirti pasiūliusi premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad Lietuva jau yra kompensavusi praradimus už žydų religinių bendruomenių turtą, tačiau už privačių asmenų nacionalizuotą turtą nėra atlyginta.
„Yra dvi skirtingo turto rūšys, dėl vieno sprendimas buvo rastas, dėl kito sprendimo buvo ieškoma, gal nuoširdžiai, gal nelabai nuoširdžiai, manau, kad Vyriausybei pavyko jį sutarti ir pasiūlyti, ir šiandien mes įstatymą svarstome“, – sakė premjerė.
Žydams jau baigiamos išmokėti kasmet skiriamos kompensacijos už nusavintą religinių bendruomenių turtą – 37 mln. eurų įsipareigota išmokėti per dešimtmetį ir procesas turėtų būti užbaigtas iki kitų metų kovo.
Kaip ir dabartinės, naujos kompensacijos bus skirtos Geros valios fondui, kuris jas išmokėtų turto savininkams bei paveldėtojams. Prašymų būtų laukiama iki 2023-iųjų pabaigos, kompensacijos būtų išmokėtos per 2024–2030 metus.
Nauja įstatymo redakcija numato, kad simbolinės kompensacijos bus skiriamos už totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą turtą, kuris priklausė iki Antrojo pasaulinio karo ar šio karo metais Lietuvoje gyvenusiems žydų tautybės asmenims.
Kritikavo „niekingai mažas lėšas“
Numatyta, kad kompensacijos būtų skiriamos, kai šie asmenys neturėjo teisinės galimybės atkurti nuosavybės teisės į turtą ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir bešeimininkį nekilnojamąjį turtą, perimtą valstybės nuosavybėn, dėl Holokausto nelikus tokio turto savininkų ar paveldėtojų.
Nauja įstatymo redakcija taip pat leis 5–10 mln. eurų fondui skirti individualių prašymų dėl kompensacijos už nekilnojamąjį turtą tenkinimui. Vienam asmeniui išmokama piniginė suma nepriklausytų nuo nukentėjusiam priklausiusio nekilnojamojo turto vertės.
Prieš projektą kalbėjusi opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė teigė, jog žmonėms iš naujų kompensacijų bus skiriamos „niekingai mažos lėšos“, ir ateityje žydų bendruomenės atstovai vėl galės kreiptis kompensacijų, argumentuodami, kad jiems praradimai nebuvo atlyginti.
„Man tas neadekvatumas, kai skiriamos niekingai mažos lėšos žmonių parastam turtui kompensuoti, kelia labai daug klausimų, ar mes vėlgi neturėsime to grįžimo atgal ir po kurios meto vėl (atsiras) grupės nepatenkintų žmonių, kurie sakys, kad jų turtas nebus kompensuotas“, – sakė A.Širinskienė.
Premjerė teigė, kad Lietuvoje per Holokaustą išžudžius didžiąją dalį žydų nėra kam į kompensacijas pretenduoti, todėl dalis būtų skiriama bendruomenei.
„Kiek bus žmonių, kurie negalėjo pasinaudoti restitucijos įstatymais ir kreiptis dėl savo privataus turto su dokumentais, mes pasakyti negalime, galime tik spėlioti. Didžioji dalis žmonių buvo sunaikinta, neišliko, nėra kam tą kompensaciją mokėti, todėl mokame ją bendruomenei“, – sakė I.Šimonytė.
Kėlė klausimus dėl fondo
Prieš įstatymą kalbėję parlamentarai teigė, jog jis kiršina žydų organizacijas – tai rodo ir per svarstymą gauti protesto laiškai iš kai kurių bendruomenių, pvz., Kauno – o taip pat ir visą visuomenę.
„Svarstant įstatymą komitetuose buvo jausmas, ir labai didelis, kad yra susitarta su viena žydų bendruomene, visiškai ignoruojant kitas, nes laiškų ir protesto buvo ne tik iš Kauno, bet ir iš kitų Lietuvos miestų“, – sakė A.Širinskienė.
Lietuvos regionų frakcijos atstovas Remigijus Žemaitaitis teigė, kad parlamentas skirdamas kompensacijas „sukiršina žydų bendruomenę ir sukiršina lietuvių bendruomenę“.
Įstatymas numato, kad kompensacija būtų mokama iš valstybės biudžeto į Vyriausybės paskirtą fondą, šią funkciją atlieka Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas.
Numatyta, kad fondo kolegialus valdymo organas turi atstovauti Lietuvos žydų bendruomenei, Lietuvos žydų religinei bendrijai, kitoms žydų religiją, sveikatos apsaugą, kultūrą ir švietimą Lietuvoje puoselėjančioms organizacijoms ir įstaigoms, jeigu jos pareiškia tokį norą.
Konservatorius Emanuelis Zingeris pripažino, kad žydai nėra vieningi dėl kompensacijų išmokėjimo Geros valios fondui, bet ragino balsuoti už įstatymą, kad būtų atstatytas istorinis teisingumas, kartu pasiliekant „galimybę įtakoti fondą ir padaryti jį atviresnį pasiūlymams“.
„Premjerė pasakė, kad ji girdi tuos balsus visuomenės, kurie nepatenkinti dalinimu, ir aš manyčiau, kad rinkimai žydų bendruomenės viduje neturėtų būti įtakoti pinigų dalinimo, gaunamo iš mūsų. Aš pasakyčiau, kad yra problemų, bet siūlyčiau balsuoti už, nes tai yra teisingumo atstatymo pradžia“, – kalbėjo E.Zingeris.
Kaltino skaldymu
Vyriausybei pasiūlius atnaujinti Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą Kauno žydų bendruomenė išplatino kelis viešus laiškus, kritikuodama iniciatyvą.
„Kai kurių Vyriausybės ir Seimo narių teiginiai, kad „mes nesikišam į bendruomenių ginčus“, „tegul patys aiškinasi“, yra ne kas kita, kaip pažeminimas, kaip kaulo numetimas alkaniems. (...) Jūs jau įsikišot į Lietuvos žydų bendruomenės reikalus priimdami tokį „Geros valios aktą“, suskaldėt ir taip trapią Lietuvos žydų bendruomenę, dabartinį Lietuvos žydų bendruomenės gyvenimą paversdami farsu ir pasityčiojimu iš žydų religijos“, – į politikus kreipėsi Kauno žydų bendruomenė.
Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky BNS yra sakiusi, kad įstatymas dėl naujų 37 mln. eurų kompensacijų yra kompromisinis, tačiau bendruomenė jį vertina teigiamai, o jo priėmimas bus „tam tikras išbandymas valstybei“.
Per nacistinės Vokietijos okupaciją 1941–1944 metais išžudyta apie 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.
Lietuvos žydai ir Lietuvos žydų religinės bendruomenės patyrė kelias nekilnojamojo turto nacionalizacijas. Ji prasidėjo pirmosios sovietų okupacijos metais 1940 metais.
Vokietija, užėmusi Lietuvos teritoriją nacionalizacijos neatšaukė, o po to sekusi antroji sovietų okupacija galutinai atėmė Holokausto aukų turtą.
