Prieš D.Jauniškio kandidatūrą balsavo parlamentarai Vytautas Bakas, Petras Gražulis, Naglis Puteikis ir Algirdas Sysas.
Susilaikė – Jaroslavas Narkevičius, Irina Rozova, Valerijus Simulikas, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys.
Prieš balsuojant dėl D.Jauniškio paskyrimo antrai kadencijai vadovauti VSD, Seimas jį atleido iš pareigų pasibaigus pirmai kadencijai. Už tai vienbalsiai balsavo 128 parlamentarai.
Antradienį D.Jauniškis iš Seimo tribūnos atsakė ir į dviejų parlamentarų dėl kilusio VSD sekimo skandalo pateiktus 22 klausimus. Jis aiškino, kad turėjo teisę duoti žodinį pavedimą tikrinti asmenis.
„Tikrinti žodiniais pavedimais“
Parlamentaras V.Bakas, kartu su kolega P.Urbšiu pateikęs minėtus klausimus D.Jauniškiui, pasisakė prieš jo kandidatūrą toliau vadovauti VSD.
Jis Seime pareiškė manantis, kad informacija apie patikrintus dešimtis privačių asmenų VSD galėjo „išskirtinai aprūpinti“ į prezidentus kandidatavusį G.Nausėdą.
„Iš dalies tam, kad surinktų informaciją apie savo galimus verslo rėmėjus, dalis žmonių, žinomų verslininkų buvo tikrinami žodiniais pavedimais“, – teigė V. Bakas.
Iš dalies, tam, kad surinktų informaciją apie savo galimus verslo rėmėjus, dalis žmonių, žinomų verslininkų buvo tikrinami žodiniais pavedimais.
Sprendžiant dėl D.Jauniškio skyrimo antrai kadencijai, Seimo narys Arvydas Anušauskas sakė, kad opozicinė konservatorių frakcija palaiko jo kandidatūrą. Jis minėjo, kad tai – stiprus kandidatas.
Seimo Lietuvos socialdemokratų frakcijos atstovė Dovilė Šakalienė teigė, kad svarbu ne tik D.Jauniškio profesinė kompetencija, bet ir asmeninės savybės.
Jos nuomone, per pirmąją kadenciją VSD direktorius praskleidė paslapties šydą, kaip veikia departamentas, kas yra žvalgyba, kaip veikia žvalgybininkai.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas „valstietis“ Dainius Gaižauskas sakė balsuosiantis už D.Jauniškio paskyrimą.
Jis akcentavo, kad, vadovaujant D.Jauniškiui, VSD tapo atviresnė, yra teikiama kasmetinė grėsmių ataskaita, praktinė informacija, kaip piliečiams apsisaugoti nuo grėsmių, išaugo pasitikėjimas institucija.
D.Gaižausko teigimu, dėl profesionalios kontržvalgybinės veiklos užsienio žvalgybų tarnybų veikla „su diplomatine priedanga“ yra gerokai apribota, nutraukti bandymai verbuoti Lietuvos piliečius, nustatyta daugiau šnipinėjimo atvejų.
Kartu jis minėjo sėkmingą operaciją dėl apsikeitimo žvalgais su Rusija, kai kartu pagelbėta ir NATO sąjungininkei Norvegijai.
Anot D.Gaižausko, D.Jauniškis – pirmas VSD vadovas, pozityviai žvelgiantis į idėją sukurti žvalgybos veiklos kontrolės mechanizmą, t.y. ombudsmeno instituciją.
Seimui sprendžiant dėl D.Jauniškio skyrimo antrai kadencijai vadovauti VSD, žodžio paprašė ir signataras Zigmas Vaišvila.
Teiravosi dėl asmenų tikrinimo
Minėti V.Bako ir P.Urbšio klausimai, į kuriuos Seimo plenarinio posėdžio metu atsakinėjo D.Jauniškis, jam raštu buvo pateikti kovo 12 dieną.
Tarp VSD direktoriui užduotų klausimų – ar departamento vadovas turi teisę duoti pavedimą žodžiu savo pavaldiniams surinkti informaciją apie asmenis, kurie dalyvauja Lietuvos politinėje veikloje ir jų aplinkas, kiek asmenų VSD patikrino 2018 ir 2019 metais, jei rinkta informacija apie prezidento rinkimuose dalyvavusių asmenų aplinkos žmones, kas bei kada konkrečiai tokį pavedimą davė, ir panašiai.
D.Jauniškis sakė, kad kai kurie atsakymai – su slaptumo žyme, tad bus lakoniškesni. Jis priminė, kad tyrimą neseniai atlikęs Seimo NSGK nustatė, kad VSD veikė teisėtai.
Atsakydamas į klausimą, ar VSD turi teisę duoti pavedimą žodžiu savo pavaldiniams surinkti informaciją apie asmenis, kurie dalyvauja Lietuvos politinėje veikloje ir jų aplinkas, D.Jauniškis aiškino, kad, taip, vadovaujantis Žvalgybos įstatymo nuostatomis, departamento vadovas turi teisę duoti pavedimą patikrinti, ar VSD turi informacijos, susijusios su rizikos veiksniais ir grėsmėmis nacionaliniam saugumui.
Teisę pavesti VSD pareigūnams žodžiu surinkti informaciją apie asmenis, kurie dalyvauja Lietuvos politinėje veikloje ir jų aplinkas VSD prieinamose duomenų bazėse ir kituose šaltiniuose ir (arba) juos patikrinti, pasak D.Jauniškio, turi departamento vadovybė – direktorius ir jo pavaduotojai.
Viešojoje erdvėje minimi dešimčių tūkstančių asmenų tikrinimai, D.Jauniškio teigimu, atliekami dėl to, kad specialūs įstatymai įpareigoja VSD teikti išvadą dėl asmenų keliamos grėsmės valstybės saugumui.
Viešojoje erdvėje minimi dešimčių tūkstančių asmenų tikrinimai, D.Jauniškio teigimu, atliekami dėl to, kad specialūs įstatymai įpareigoja VSD teikti išvadą dėl asmenų keliamos grėsmės valstybės saugumui.
Pavyzdžiui, dėl užsieniečių, prašančių vizų ar leidimo gyventi Lietuvoje, investuotojų ir panašiai. 
Į klausimą, ar VSD rinko informaciją apie 120 asmenų, kurių pavardės išvardytos parlamentarų užklausoje (tarp jų – verslininkai Ilja Laursas, Darius Nedzinskas, Dalius Trumpa, politologas Mindaugas Jurkynas, aktorius Juozas Budraitis ir kiti), D.Jauniškis atsakė neigiamai.
„Atsakymas labai paprastas ir aiškus – nerinko. Jokie veiksmai, kurie pažeistų ar suvaržytų asmenų privatų gyvenimą ar būsto neliečiamumą, gavus nurodytus asmenų sąrašus nebuvo atliekami. Asmenų susirašinėjimas ar kitoks susižinojimas nebuvo stebimas ar fiksuojamas“, – sakė VSD direktorius.
Asmenų susirašinėjimas ar kitoks susižinojimas nebuvo stebimas ar fiksuojamas.
Parlamentarų rašte teigiama, kad viešojoje erdvėje D.Jauniškis pripažino, jog buvo atliktas minėtų asmenų patikrinimas VSD duomenų bazėse, jo prašyta atsakyti, kokiu pagrindu tai buvo daroma.
D.Jauniškis dar kartą patvirtino, kad buvo patikrinimas VSD informacinėje sistemoje, o tai esą atitiko ne tik Žvalgybos įstatyme įtvirtintą VSD vadovo pareigą, bet ir konkretaus padalinio kompetenciją.
Tikrinimo metu surinkta informacija, VSD direktoriaus tikinimu, tretiesiems asmenims perduota nebuvo.
Tikrinimo metu surinkta informacija, VSD direktoriaus tikinimu, tretiesiems asmenims perduota nebuvo.
Įžvelgė dangstymąsi slaptumo skraiste
D.Jauniškiui perskaičius savo atsakymus į klausimus, P.Urbšiui pasirodė, kad jie – nepakankami, pakišti po slaptumo skraiste.
Pavyzdžiui, dėl asmenų, kurie buvo tikrinami saugumo, skaičiaus.
Taip pat jis teiravosi, kodėl VSD vadovas neatsako, kiek konkrečiai kartų buvo susitikęs su parlamentaru, ketinusiu dalyvauti prezidento rinkimuose, Žygimantu Pavilioniu, kokie šių susitikimų tikslai.
D.Jauniškis kartojo, kad tikrintų asmenų skaičius yra pateiktas Seimo NSGK ir yra slaptas. Jis sakė susitinkantis ne su vienu parlamentaru, o susitikimų metu kalbamasi įvairiais klausimais.
Seimo narys Mykolas Majauskas sakė, kad po susitikimo su D.Jauniškiu parlamento Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje tiki, kad niekas nesikreipė į VSD vadovą su prašymu rinkti informaciją, supranta, jog departamentas turi teisę rinkti ir teikti susipažinti su tam tikra informacija.
Jis klausė, ar nereikėtų teisės aktuose aiškiai įvardyti, kad rinkimų kampanijos dalyviai turi teisę kreiptis į VSD, jog jų komandos nariai būtų patikrinti dėl lojalumo Lietuvai.
D.Jauniškis sakė, kad nėra politikas, todėl jam esą nedera diskutuoti politiniais klausimais. Jis svarstė, kad pati valstybė turėtų apsispręsti dėl to.
V.Bakas pareiškė, kad VSD direktorius bando prisidengti įstatymo nuostatomis, kurios jam leidžia administruoti procesą, bando pridengti jo žodinius nurodymus saugumo pareigūnams rinkti informaciją apie politikus, verslininkus, žurnalistus, kultūros veikėjus.
Anot jo, Žvalgybos įstatymas draudžia bet kokius žodinius pavedimus kištis į žmonių privatų gyvenimą.
A.Anušauskas aiškino, kad reikia šviesti visuomenę ir politikus, kad būtų aišku, kuo skiriasi informacijos rinkimas ir tikrinimas asmenų, siekiančių gauti vizas, dirbti su įslaptinta informacija, nuo sekimo.
G.Nausėda nori tęstinumo
Pastaruoju metu VSD buvo linksniuojamas sekimo skandale.
Kovo 4 dieną BNS pranešė, kad aukšto rango žvalgybos pareigūnas yra informavęs Seimo ir teisėsaugos atstovus, kad VSD vadovybės nurodymu 2018–2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
G.Nausėda anksčiau yra sakęs, kad svarstė kelias kandidatūras į VSD vadovus.
Apie tai, kad pasirinko ir Seimui teiks D.Jauniškio kandidatūrą, jis pranešė kovo 30 dieną.
„Šiuo sudėtingu metu svarbu užtikrinti svarbiausių valstybės institucijų veiklos tęstinumą. D.Jauniškis savo darbais įrodė, kad yra strategiškai mąstantis ir energingas vadovas. Tikiu, kad jis užtikrins, jog VSD tęstųsi reikalingos permainos, veikla būtų efektyvesnė, daugėtų atvirumo visuomenei“, – teigė prezidentas.
Tikiu, kad jis užtikrins, jog VSD tęstųsi reikalingos permainos, veikla būtų efektyvesnė, daugėtų atvirumo visuomenei.
G.Nausėda nurodė, kad D.Jauniškiui vadovaujant buvo parengta ir patvirtinta nauja VSD veiklos strategija, o kartu su Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu – ir Žvalgybos pareigūnų etikos kodeksas.
Prezidentūra aiškina, kad pastaruoju metu VSD gerokai išplėtė savo veiklai reikalingą infrastruktūrą, ėmė daugiau remtis moderniais technologiniais sprendimais – skaitmenizavimu ir kibernetiniais pajėgumais.
Per 5 metus nuo 44 iki 62 proc. išaugo visuomenės pasitikėjimas VSD.
VSD – nuo 2015 metų
D.Jauniškis 1990–1993 metais dirbo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Apsaugos skyriuje, 1993–1994 metais Vadovybės apsaugos departamente, o 1995-aisiais pradėjo tarnybą Lietuvos kariuomenės Ypatingosios paskirties tarnyboje (YPT).
1997–2006 metais D.Jauniškis buvo YPT vado pavaduotojas, 2006–2008 metais – YPT vadas.
2008 metais jis buvo paskirtas Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų vadu, 2015-aisiais pradėjo eiti VSD direktoriaus pareigas.
Kandidatas į VSD vadovus yra baigęs ekonomikos ir strategines studijas.
D.Jauniškis dalyvavo tarptautinėse misijose Afganistane 2002, 2004 ir 2007 metais, o 2010 metais jam suteiktas pulkininko laipsnis.
Tarp D.Jauniškio gautų apdovanojimų – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius, Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius, Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius, Sausio 13-osios medalis, Krašto apsaugos sistemos (KAS) medalis „Už nuopelnus“, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis, Lietuvos kariuomenės medalis „Už nuopelnus“, Lietuvos kariuomenės medalis „Už pasižymėjimą“, KAS medalis „Už tarptautines operacijas“, JAV kariuomenės medalis ir Norvegijos krašto apsaugos sistemos medalis.
