Diskusija dėl LRT veiklos Seime vakariniame posėdyje prasidėjo tuo pačiu metu, kai prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato buvo uždegti Sausio 13-osios atminimo laužai.
Galutinis balsavimas vyko tuomet, kai atminimo laužai jau buvo degami ir prie Seimo. Jame 59 Seimo nariai nusprendė, kad komisija turi būti sukurta. 18 parlamentarai balsavo prieš, niekas nesusilaikė.
Už komisijos kūrimą balsavo 42 „valstiečiai“, po keturis „tvarkiečius“ Lenkų rinkimų akcijos atstovus bei penki „socdarbiečiai“.
Ryte už komisijos kūrimą balsavo vienuolika konservatorių, bet vakare palaikančių komisijos sukūrimą teliko keturi: partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas, Paulius Saudargas ir Andrius Navickas.
P.Urbšys ragino tirti rusiškas trąšas
Seime darbas ir diskusijos dėl LRT virte virė iki vėlyvo penktadienio vakaro. Posėdį baigiant salėje dar buvo neįprastai daug parlamentarų – virš 90.
Pasisakydamas dėl balsavimo motyvų „valstietis“ Povilas Urbšys pareiškė, kad Semas privalo tirti ne tik LRT veiklą, bet ir trąšų klausimus.
„Jeigu mes, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, užsimosime skaidrinti tik tai, kas susiję su LRT veikla, o, pavyzdžiui, dėl rusiškų trąšų kartosime, kad viskas skaidru (...) tai mes patvirtinsime nuogąstavimus, kad skaidrumo kriterijus taikome tik savo kritikams, bet ne sau“, – kalbėjo P.Urbšys, o tuo tarpu už jo nugaros R.Karbauskis dairėsi ir lyg nė neklausė frakcijos kolegos pasisakymo.
Konservatorius Mykolas Majauskas diskusijoje tikino, kad Seimui pritarus komisijos sukūrimui, reiktų kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar Seimas neviršija savo įgaliojimų.
Liberalas Eugenijus Gentvilas kalbėjo, kad dabar pro LRT langus jau matyti visuomeninio transliuotojo perėmimui užsispyrusių „valstiečių“ šmėkla.
„Ar mes einame Lenkijos ir Vengrijos keliu? Man panašu, kad pradedame“, – teigė E.Gentvilas.
Ar mes einame Lenkijos ir Vengrijos keliu? Man panašu, kad pradedame, – sakė E.Gentvilas.
Liberalė Aušrinė Armonaitė tikino, kad kalbos apie tai, kad bus domimasi tik finansais bus tik veidmainystė, o iš tikrųjų Lietuva tyliai, lėtai slinks link autoritarizmo.
Konservatorius Andrius Kubilius, nors nepritarė komisijos kūrimui, diskusijoje rinkosi daug nuosaikesnius žodžius. Taip laviruoti jam teko, nes dalis jo paties partijos narių palaiko idėją LRT veiklą tirti Seime.
„Valstiečių“ frakcijos narys Naglis Puteikis vakariniame posėdyje pareiškė, kad „LRT žurnalistai yra paversti ubagais, nes yra priversti dirbti už pusantro minimumo“.
„Tvarkietis“ Petras Gražulis pasisakyme apgailestavo, kad Seimas užsibrėžė tirti tik LRT finansus, nes esą reiktų ištirti ir LRT turinį.
Vakariniame posėdyje penktadienį Seimas atmetė visus teiktus siūlymus vietoj tyrimo Seime kreiptis į Valstybės kontrolę, kad tai ji atliktų LRT auditą. Po jo esą savo žodį galbūt galėtų tarti ir Seimas, jei to prireiktų ir liktų neatsakytų klausimų ar įtarimų dėl neskaidrios veiklos.
Vadovaus Arvydas Nekrošius
Po svarstymo už tai, kad komisija LRT veiklai tirti būtų sukurta, balsavo 61 Seimo narys, 27 buvo prieš, susilaikė du parlamentarai.
Komisijoje, kuriai vadovaus Seimo vicepirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius, dar dirbs „valstiečiai“ Agnė Širinskienė, Dainius Gaižauskas, Kęstutis Mažeika, Virginijus Poderys, „tvarkietis“ Rimas Andrikis, konservatoriai Agnė Bilotaitė, Andrius Navickas ir Žygimantas Pavilionis, „socdarbietis“ Petras Čimbaras, Lenkų rinkimų akcijos atstovė Vanda Kravčionok.
Liberalai, socialdemokratai ir mišri Seimo narių grupė atstovų į komisiją nedelegavo.
Liberalai jau kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją tvirtindami, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas pažeidė Seimo Statutą, kai be Seimo leidimo į posėdį susirinko plenarinio posėdžio metu. taip jie bandė nutraukti klausimo svarstymą penktadienį.
Tačiau Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė, be komisijos svarstymo, pateikė išankstinę nuomonę, kad Statutas pažeistas nebuvo ir diskusija buvo tęsiama.
S.Skvernelio sąjungininkai nebalsavo
Penktadienį ryte po pateikimo tam, kad Seime būtų suburta specialioji komisija, pritarė 71 Seimo narys, prieš buvo 33, keturi Seimo nariai susilaikė.
Prieš komisijos būrimą iš „valstiečių“ frakcijos rytiniame posėdyje balsavo vienintelis premjeras Saulius Skvernelis. Vakariniame posėdyje jis nedalyvavo.
Premjerą palaikantis socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Seimo narys Justas Džiugelis. Tačiau paspausti mygtuko „prieš“ paspausti jis neišdrįso ir nusprendė tik nedalyvauti balsavime.
„Balsavime dėl komisijos LRT veiklai tirti nedalyvavau. Palaikau premjero nuomonę, kad, jei yra kokių įtarimų ar abejonių, juos turi tirti atitinkamos instancijos, o ne politikų komisijos“, – parašė J.Džiugelis.
Balsavime nedalyvavo ir posėdžiui pirmininkavusi Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė, Levutė Staniuvienė.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos balsai pasiskirstė beveik per pusę. 11 konservatorių palaikė komisijos kūrimą, 14 buvo prieš, du susilaikė. Už komisijos kūrimą balsavo dauguma „socdarbiečių“ ir Lenkų rinkimų akcijos atstovų Seime.
Prieš buvo liberalai ir socialdemokratai, dauguma „tvarkiečių“ balsavime nedalyvavo.
Balsavimo rezultatus galite rasti čia.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis klausimą pasiūlė svarstyti ypatingos skubos tvarka.
A.Širinskienė: Nemokami dalykai virto mokamais
Pristatydama siūlymą burti komisiją Seimo narė Agnė Širinskienė nurodė, kad LRT atsakymuose yra daug keistų dalykų, pavyzdžiui, pasirašomos papildomos sutartys, kurios kainas gerokai padidina.
„Pavyzdžiui, pasirašomi papildomi susitarimai prie sutarčių, kuriuose numatomas naujas vienkartinių programų prodiusavimas ir transliavimas. Tarkime, 130 minučių vienkartinė programa, už kurią prodiuseriui yra mokama daugiau nei 120 tūkst. eurų. Kita programa 150 minučių trukmės prodiuseriui mokama virš 110 tūkst. eurų. Ir LRT dar prisideda savais resursais, kas bendrą 150 minučių trukmės programos kainą iškelia iki 140 tūkst. eurų“, – dėstė A.Širinskienė ir pridūrė, kad tokie atvejai nevienetiniai.
Pasak jos, yra sutarčių, kurios pasirašomos kaip neatlygintinos, tačiau sutarties papildymuose virsta mokamomis.
„Kodėl taip įvyksta, tai yra retorinis klausimas“, – sakė A.Širinskienė.
Pasak Seimo narės, parlamentarai, kurie nori sukurti komisiją, neabejotinai gerbia žodžio laisvę ir neketina kištis į LRT laidų turinį.
„Nė vienas klausimas, kuris buvo suformuluotas, nėra susijęs nei su laidų turiniu, nei su kitais dalykais, kurie iškrenta iš finansinių ar veiklos organizavimo klausimų“, – tikino ji.
Pasak A.Širinskienės, LRT biudžetas siekia beveik 40 mln. eurų, todėl Seimas turi teisę tirti, kaip šios lėšos panaudojamos.
Pasak jos, tokią galimybę Seimui numato ir Konstitucinis Teismas.
Liberalai suabejojo, ar nebus kišamasi į turinį
Opozicinės Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas projekto teikėjos klausė, kiek po šio tyrimo nukris Lietuvos žiniasklaidos laisvės reitingas. Jis priminė, kad visų Seimo komisijų darbas galiausiai baigiasi politikavimu ir to esą nebus išvengta ir šiuo klausimu.
„Nemanau, kad nukris“, – atsakė A.Širinskienė ir pridūrė, kad Jungtinėje Karalystėje tokie klausimai atrodytų visiškai normalūs, nors BBC ir taip skelbia visus finansinius rodiklius, darbuotojų algų vidurkius.
A.Širinskienė tikino, kad kol kas Seimas nežino realios situacijos, todėl negali imtis įstatymų keitimo iniciatyvų, o turi pirmiausia susirinkti reikiamą informaciją.
Liberalas Arūnas Gelūnas tikino, kad LRT pati paprašė Valstybės kontrolės audito ir teiravosi, ar, A.Širinskienės nuomone, Seimo nariai bus geresni finansų ekspertai. Jis tikino, kad žurnalistų veiklą tirti pasaulyje yra laikoma blogo tono ženklu.
„Nėra nė vieno klausimo, kuris būtų orientuotas į žurnalistus ar LRT darbuotojus. Yra klausimai, kurie susiję su viešosios įstaigos biudžeto valdymu“, – teigė A.Širinskienė.
N.Puteikis ėmėsi komentuoti laidų turinį
Konservatorius Andrius Kubilius tikino, kad A.Širinskienė neteisingai interpretuoja Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kuris aiškiai sako, kad politikai yra suinteresuoti LRT veikla, nori, kad juos gražiai rodytų, todėl negali kontroliuoti LRT.
Pasak A.Širinskienės tada ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, ir Valstybės kontrolė negali domėtis LRT finansais, nes šios tarnybos irgi nori gražiai atrodyti žiniasklaidoje.
„Su tokia logika mes nueisime iki absurdo“, – teigė parlamentarė.
Tačiau apie LRT laidų turinį politikai prabilo dar Seimo salėje ir iki priimdami sprendimą dėl komisijos kūrimo.
Seimo narys Naglis Puteikis pasisakydamas ėmė lyginti LRT naujienų tarnybos vadovą Audrių Matonį su Rusijos propagandistu Dmitrijumi Kiseliovu, nes esą abu jie transliuoja vienpusiškus reportažus ir nepaklausia antros pusės nuomonės. N.Puteikis teiravosi, kodėl Valstybės kontrolė iki šiol neatliko LRT audito.
„Kolegos sako, kad žiniasklaidos laisvė – LRT. Jūs turbūt nežiūrite geriausio Lietuvos propagandisto, lietuviško Kiseliovo, t.y. Matonio parengtų siužetų, kuriame yra vienos pusės nuomonė, nepateikiant antros“, – kalbėjo N.Puteikis pasinaudodamas galimybe klausti.
Paskui jis dar kartą pasisakė dėl balsavimo motyvų ir vėl kalbėjo apie LRT naujienų tarnybos vadovą.
Pažiūrėkite Panoramos siužetus Kiseliovo stiliaus. Matonis veikia kaip lietuviškas Kiseliovas. Tai yra vienpusišką informaciją pateikia, – sakė N.Puteikis.
„Kolegos, na, būkime vieną kartą sąžiningi. Negi mes nematome, kad jau daug metų LRT yra tapusi politinių ir ekonominių užsakymų stalu, kuriame tie politikai, kurie draugauja su grupe draugų, gauna teigiamus reportažus ir teigiamas laidas, o kurie oponuoja valdžiai arba LRT ten yra visada prausiami, nesuteikiant jiems galimybės kalbėti priešingai?
Noriu atkreipti dėmesį į žinių tarnybai vadovaujantį Matonį, kuris tenkina ne tik politinius užsakymus, bet ir ekonominius. Iš esmės Matonis prekiauja poveikiu. Jis organizuoja šališkus reportažus, nukreiptus prieš viešąjį interesą. Jis organizuoja reportažus konkrečių korporacijų užsakymu, pagal tenkinančius korporacinius interesus. (...) Pažiūrėkite Panoramos siužetus Kiseliovo stiliaus. Matonis veikia kaip lietuviškas Kiseliovas. Tai yra vienpusišką informaciją pateikia“, – dėstė N.Puteikis.
A.Kubilius tikino, kad būtent N.Puteikis labai aiškiai išdėstė komisijos tikslą: pakeisti A.Matonį ir davė dar vieną argumentą, kodėl reikia balsuoti prieš.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad N.Puteikio nuomonė yra jo asmeninė nuomonė, neturinti nieko bendra su „valstiečių“ frakcijos nuomone.
Prieš komisijos būrimą pasisakė ir konservatorius Mykolas Majauskas. Anot jo, yra didesnių valstybės įstaigų, kurios išleidžia daug daugiau pinigų, bet nepasiekia rezultato, kuriuo visuomenė būtų patenkinta.
„Peršasi mintis, jog tikslas yra visai kitas. Tikslas yra prisidengiant siekiu skaidrinti nacionalinio transliuotojo veiklą užvaldyti nacionalinį transliuotoją ir užčiaupti kritikus“, – kalbėjo jis.
S.Skvernelio ir R.Karbauskio nuomonės išsiskyrė
Komisijos kūrimo klausimu nesutaria „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir premjeras Saulius Skvernelis.
„Tikrai yra klausimų labai daug. Pažiūrėjus tą informaciją, man, kaip buvusiam teisėsaugininkui, vienareikšmiai mano sprendimas būtų kreiptis į teisėsaugą, kad būtų atliekamas tyrimas“, – penktadienį ryte žurnalistams sakė S.Skvernelis. Premjero nuomone, yra duomenų, kad LRT lėšas naudojo neefektyviai ir neskaidriai.
Pasak jo, kitas kelias – Seimo komisija – gali kelti klausimų dėl proceso politizavimo ir kišimosi į žiniasklaidos nepriklausomumą.
R.Karbauskis mano kitaip. Pasak jo, tik Seimo komisija gali išnagrinėti LRT tarybos Seimui pateiktus atsakymus.
„800 puslapių suversta bet kaip. Komisija turės didelį darbą ją išnagrinėti visą. Iš to, ką pamatėme, ką skaitėme, galiu pakartoti, ką esu sakęs, kad tai labai skandalinga. Faktas, kad labai daug informacijos tiesiog nepateikta“, – teigė jis. Idėją kurti Seimo komisiją palaiko dalis konservatorių su pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu priešakyje.
Liberalai kategoriškai priešinasi sumanymui. Jie atsisako deleguoti į ją savo narį.
Socialdemokratai mano, kad LRT auditą turėtų atlikti Valstybės kontrolė.
Teisininkai turėjo priekaištų
Seimo Teisės departamentas pateikė kritikos nutarimo projektui. Anot departamento, ginčytina, ar Seimo laikinosios tyrimo komisijos gali būti įpareigojamos ne tik ištirti, įvertinti ir pateikti savo požiūrį į tam tikras aplinkybes, tačiau ir nustatyti bei teisiškai kompetentingai kvalifikuoti tokias aplinkybes, kurių kvalifikavimas priklauso išimtinai tam tikrų viešojo administravimo subjektų, pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės kontrolės, Viešųjų pirkimų tarnybos ar kitų institucijų kompetencijai.
Departamentas siūlo uždavinius formuluoti nuosaikiau.
Atlikti LRT ūkinės ir finansinės veiklos parlamentinį tyrimą siūlė 40 Seimo narių iš valdančiosios „valstiečių“, opozicinės „tvarkiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijų.
Nutarimo dėl komisijos steigimo projekte numatomas įpareigojimas įvertinti LRT tarybos pateiktą 2016 metų veiklos ataskaitą, taip pat įvertinti, „ar LRT valdymo struktūra, įdarbintų darbuotojų skaičius, darbuotojų atlyginimų dydis, pačios LRT kuriamų laidų, LRT kartu su prodiusavimo paslaugas teikiančiomis kompanijomis ar nepriklausomais prodiuseriais bei tik prodiusavimo paslaugas teikiančių kompanijų ar nepriklausomų prodiuserių kuriamų laidų santykis įgalina racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą bei atitinka Lietuvoje esančios rinkos sąlygas“.
Be to, komisija turėtų nagrinėti, ar LRT valdymo struktūra, apibrėžtos jos funkcijos bei kompetencijų pasidalijimas atitinka europinę nacionaliniams transliuotojams taikomą praktiką, ar užtikrina skaidrų LRT darbą ir sudaro tinkamas sąlygas nacionalinio transliuotojo misijai įgyvendinti.
Pagal projektą, parlamentarai turėtų įvertinti, ar 15 metų neatnaujintas Vyriausybės nutarimas nesukuria prielaidų neskaidrioms pirkimų procedūroms, korupcinei aplinkai atsirasti ir LRT išvengti viešųjų pirkimų procedūrų. Be to, komisijai siūloma pavesti išaiškinti, ar LRT iš prodiuserių perkamų paslaugų kainos atitinka rinkos sąlygas, ar jo turtas nuomojamas rinkos kainomis ir pan.
Prieš tai kelios dešimtys parlamentarų dukart teikė LRT tarybai klausimus, bet tikino visų atsakymų negavę.
LRT taryba iš pradžių atsisakė pateikti Seimui konkrečius duomenis motyvuodama komercinėmis paslaptimis ir konfidencialiomis sutartimis su laidas kuriančiais prodiuseriais bei kompanijomis. Vėliau dalį duomenų pateikė su grifu „konfidencialiai“.
