Už kandidatūrą balsavo 81 Seimo narys, prieš balsuojančių nebuvo, 33 susilaikė. Du konservatoriai netyčia balsavo už S.Skvernelio kandidatūrą, o partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis – prieš, tačiau visi trys politikai paskui paprašė jų balsus užskaityti kaip susilaikusių.
„Valstiečiai“ kaip ir visos kitos valdančiosios frakcijos balsavo darniai už S.Skvernelį – susilaikusiųjų ir balsavusių prieš nebuvo. Tačiau Liberalų sąjūdžio frakcijos narių nuomonės išsiskyrė – premjerą palaikė Juozas Baublys, Ričardas Juška, Jonas Liesys ir Jonas Varkalys, kiti balsavime dalyvavę liberalai susilaikė.
Praėjusią savaitę S.Skvernelis buvo užsiminęs, kad balsavimas dėl jo galėtų būti slaptas, nes tai parodytų, kokį iš tiesų palaikymą jis turi.
Antradienį S.Skvernelis apie tai nebeužsiminė, tačiau sulaukė liberalo Eugenijaus Gentvilo klausimo apie tai. S.Skvernelis sakė, jog palaiko slaptą balsavimą ir tokio galbūt norėtų.
„Jis objektyvesnis, drąsesnis turbūt“, – svarstė jis jis, bet laikinasis premjeras aiškino, kad jam ir atviro balsavimo būdas tinkamas.
Posėdžiui pirmininkavęs Viktoras Pranckietis sakė, jog niekas balsuoti slaptai nepasiūlė, todėl balsuota atvirai.
„Iš tiesų, dar kartą noriu padėkoti visiems dalyvavusiems balsavime, tiems kurie palaikė, susilaikė, tam, kas balsavo už. Noriu palinkėti visiems bendro konstruktyvaus darbo. Kad jis per pusantrų metų būtų kitos kokybės, kitos retorikos, kitos atmosferos. Gal paaiškės, kad taip dirbdami galime daugiau padaryti, nei pjaudamiesi, ieškodami vienas kitame priešų ir kurdami sąmokslo teorijas“, – po balsavimo sakė S.Skvernelis ir teigė to sieksiantis, o kaip tai pavyks padaryti – bus matyti.
Iš Seimo tribūnos į kolegas parlamentarus besikreipęs S.Skvernelis dėkojo už susitikimus frakcijose, kurie esą buvo konstruktyvūs.
Jis pasidalino savo vizija, kaip įsivaizduoja Vyriausybės darbą per likusius pusantrų metų. Esą praėjęs laikotarpis jau parodė, kad nueitas kelias buvo rezultatyvus.
Toliau vadovauti Vyriausybei siekiantis S.Skvernelis aiškino, kad reikia susitarti dėl svarbių sprendimų, kurie lems mūsų visų ateitį tiek 2020, tiek 2024 metais. Kaip pavyzdį jis minėjo politinių partijų susitarimą dėl gynybos.
Sutarti, anot S.Skvernelio, reikia ir dėl švietimo bei sveikatos apsaugos.
Antikorupcijos, korupcijos prevencijos, skaidrumo klausimai – S.Skvernelio tikinimu jam yra labai svarbūs ir čia jokio atsitraukimo būti negali.
Kalbėdamas apie atskiras ministerijas, S.Skvernelis aiškino, kad nė vienas ministras neturi skaidrumo monopolio. Galimi kandidatai į ministrus, pasak jo, bus vertinami per patikimumo, kompetencijos prizmę. Jo tikinimu, Vyriausybėje nebus nė vieno žmogaus, kuriuo jis abejotų.
Pasisakydamas apie viešąjį sektorių, S.Skvernelis nurodė, kad čia įvyko didžiuliai pokyčiai, kur tai priklausė nuo Vyriausybės, ir jokių pokyčių, kur viskas priklauso nuo savivaldos lygmens. Jis minėjo, kad reikalingi sprendimai toliau įgyvendinant pokyčius.
S.Skvernelis aiškino, kad Vyriausybės programa nebus kaitaliojama. Dabar yra strateginiai tikslai, užsibrėžti programoje, ir laikinasis premjeras nemato priežasčių, kodėl jie turėtų būti keičiami.
Atremdamas kritiką dėl mokesčių reformos, S.Skvernelis įsitikinęs, kad dėl to išlošė tikrai ne uždirbantieji daugiausia, o vidurinioji klasė.
Esą pasirinktas kelias mažinti dirbančiųjų apmokestinimą. Jis sutiko, kad prarasta dalis viešųjų finansų. Tačiau tie pinigai per mokesčių reformą, jo teigimu, atiteko dirbantiesiems.
Atsakydamas į Seimo narių jam žertus palinkėjimus, S.Skvernelis aiškino, kad neišvengiama, jog jam daugiau teks būti Seime, mažiau – Vyriausybėje.
Kalbėdamas apie atsakomybę už ministrus, jis sakė esantis atsakingas už juos. Kaip vieną savo klaidų laikinasis premjeras įvardino, kad gal ne visada suteikė užnugarį. Tačiau taip pat jis kritikavo tuos, kurie nesugebėdavo laiku atlikti numatytų darbų ir panašiai.
Socialdemokratas Algirdas Sysas laikinojo premjero klausė, kiek ilgai posėdžiaus Seimas, kad pilnai suformuotų Vyriausybę, ir kas, jo nuomone, kol kas laimi – koalicija ar prezidentas.
„Sunku pasakyti, kiek Seimas dirbs – koks bus poreikis tiek ir dirbs. Formavimas ir peripetijos gal nesugadins planų, atleiskite, nedažnai taip būna“, – jam atsakė premjeras.
Jis sulaukė klausimo apie Žemės ūkio ministerijos kėlimą į Kauną. Premjeras leido suprasti, kad šiuo klausimu valdantieji neapsigalvojo – ministerija bus keliama.
„Valstietis“ laukia daug darbų
Pagal numatytą procedūrą pirmiausiai apie S.Skvernelį pasisakė Seimo frakcijų atstovai.
„Valstiečių“ vardu pasisakė ne partijos lyderis Ramūnas Karbauskis, kurio santykiai su S.Skverneliu pastarosiomis dienomis buvo temdomi įtampos, bet „valstiečių“ atstovas Jonas Jarutis. Tai neliko nepastebėta – konservatorius Jurgis Razma sakė, kad būtų įdomu išgirsti R.Karbauskio pasisakymą Seimo tribūnoje.
J.Jarutis sakė, kad akivaizdu, jog premjero ir ministrų kabineto veikla pateisino lūkesčius – jis minėjo pakeltas pensijas, panaikintą „Sodros“ skolą, vaiko pinigus. J.Jarutis aiškino, kad darbų laukia dar daug, o premjeras S.Skvernelis būdamas nepartiniu sulaukė didelio LVŽS ir koalicijos partnerių pasitikėjimo. „Kviečiu balsuoti plačiomis akimis ir atvira širdimi“, – sakė J.Jarutis.
Valdantiesiems priklausančios Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) frakcijos seniūnas Andrius Palionis sakė, kad partija balsuos už S.Skvernelį. Frakcijos vardu palaikymą premjerui pareiškė ir Lietuvos lenkų partijos atstovė Rita Tamašunienė.
„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atstovas Vytautas Kamblevičius aiškino, kad frakcijos susitikime su S.Skverneliu šis įrodė, kad yra pats geriausias kandidatas premjero pareigoms. V.Kamblevičius ragino bent per S.Skvernelio gimtadienį nesipykti ir darniai pritarti jo kandidatūrai ir tokiu būdu parodyti „politinį brandumą“.
„Noriu vis tiek nuoširdžiai pakviesti nesugadinkime premjerui gimtadienio nuotaikos. Aš jumi tikiu“, – sakė V.Kamblevičius.
Konservatoriai balsuodami susilaikys
Konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis aiškino, kad S.Skvernelis yra pirmasis iš valdančiųjų, kuris atsisakė pykčio retorikos. Tačiau jis pabrėžė, kad daugeliui kelia nerimą, kad prie valdančiųjų prisijungė partija, kuriai pareikšti įtarimai, turėdamas omenyje „Tvarką ir teisingumą“. Ši partija yra teisiama korupcijos byloje.
Minėdamas susisiekimo ministrą Roką Masiulį jis apgailestavo, jog šis postas bus atiduotas kažkam kitam, gal net partijai, „kuriai pareikšti įtarimai“. Pagal valdančiųjų susitarimą susisiekimo ministerija atiduota Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškųjų šeimų sąjungai, o ne „tvarkiečiams“.
Anot G.Landsbergio, frakcija balsuodama susilaikys, o asmeniškai prieš S.Skvernelį niekas nieko neturi.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtino, kad pastaruoju metu premjeras buvo kitoks, nei visi buvo įpratę matyti.
„Tačiau esame keistoje situacijoje – valdančioji dauguma buvo lipdoma nuo pat gegužės pabaigos, bet iki pat dabar neturime atsakymų į konkrečius klausimus“, – kalbėjo ji ir minėjo neišgirdusi atsakymų, kas yra tikrieji kandidatai į ministrus, ką planuojama daryti su Seimo pirmininko postu, ar bus keičiama Vyriausybės programa. Antradienį S.Skvernelis liberalų frakcijoje patikino, kad moterų tarp jam pateiktų kandidatų į ministrus nėra, o Vyriausybės programa nebus keičiama.
V.Čmilytė-Nielsen teigė už S.Skvernelį nebalsuosianti, o Mišrios Seimo narių grupė nusprendė balsuoti laisvai.
Socialdemokratų partijos frakcijos atstovas Algirdas Sysas sakė, kad frakcija netrukdys daugumai. „Sėkmės gerbiamas ministre pirmininke“, – pridūrė jis, paminėjęs, kad ne premjeras vienas kelia pensijas ar vaiko pinigus.
Parlamentaras Linas Balsys diskusijoje dėl premjero kandidatūros pabrėžė, kad „valstiečių“ programoje apie plynus miško kirtimus buvo rašoma kitaip, nei įvyko realybėje.
„Plynų kirtimų kaip buvo ir yra 70 proc. Ši Vyriausybė padidino miškų kirtimo normą (...) Akivaizdu, kad žmogus daro ne tai, ką deklaruoja, pasitikėti yra sunku“, – pabrėžė L.Balsys, priminęs, kad „valstiečiai“ eidami į rinkimus žadėjo, kad plynų kirtimų procentas bus sumažintas iki 30 proc.
L.Balsys sakė, kad nebalsuos prieš S.Skvernelį, tačiau politinio cinizmo anot jo, norėtųsi mažiau.
„Valstietė“ Vida Ačienė aiškino, kad yra taip, kad vienų sėkmė yra nesėkmė kitiems. „Paklauskime senjorų, ar jie nori grįžti prie mažesnių pensijų, ar jaunos šeimos atsisakytų paramos būstui, gal atsisakytų kas atlyginimų padidinimo?“, – klausė ji.
Antradienį S.Skvernelis sakė, kad Vyriausybėje keisis trys ministrai.
„Susisiekimo, vidaus reikalų ir žemės ūkio“, – žurnalistams Seime sakė S.Skvernelis, paklaustas, kurie ministrai tikrai pasikeis.
Atstovus į ministrų kabinetą deleguos keturios politinės partijos. Į valdančiąją koaliciją „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga susibūrė po prezidento rinkimų.
- „Valstiečiams“ teko Teisingumo, Švietimo, mokslo ir sporto, Sveikatos, Aplinkos, Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų, Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
- LLRA-KŠS – Vidaus reikalų bei Susisiekimo,
- „Tvarkiečiams“ – Krašto apsaugos,
- „Socialdarbiečiams“ – Užsienio reikalų bei Žemės ūkio ministerijos,
- Atsakomybė už Kultūros ministeriją perpus teko „valstiečiams“ ir „tvarkiečiams“.
