Nutarimo priėmimo stadijos metu žodį dėl referendumo datos keitimo tarė Seimo narys, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Kartelė, kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, anot jo, yra aukšta.
Ministras: referendumas – moralinė paskata emigrantams
„Tačiau, jei politinė valia būtų išsakyta, tai būtų tikrai nurodymas ir kalbėtojams, ir mąstytojams tuo klausimu, kad mes privalome spręsti“, – kalbėjo ministras, teigęs, kad referendumas dėl pilietybės būtų viena iš moralinių paskatų tautiečiams užsienyje.
„Pilietybės išsaugojimas yra ne tik teisinis momentas. Yra ir moralinis, ir psichologinis, ir tiesą sakant, tautą vienijantis faktorius“, – kreipdamasis į Seimo narius dėstė L.Linkevičius.
Po jo kalbėjęs konservatorius Kęstutis Masiulis tvirtino palaikantis referendumo iniciatyvą, tačiau išsakė abejones, ar keisti datą pagal, jo matymu, galimai Konstitucijai prieštaraujantį nutarimą „nėra nekaltas dalykas“, ar „nedaromas konstitucinis jovalas“.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, atsakydama į nuogąstavimą, tvirtino, kad naujasis Seimo nutarimas dėl referendumo ir jo datos atnaujinamas remiantis Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimu.
Atmestas siūlymas skelbti referendumą gegužės 26-ąją
Prieš svarstymo stadiją Seimo nutarimo projektą dėl referendumo skelbimo aptarė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jo nariai Mišriai Seimo narių grupei priklausantys Bronislovas Matelis, Mantas Adomėnas ir socialdemokratas Julius Sabatauskas siūlė referendumą skelbti ne gegužės 12 dieną, o kartu su antruoju prezidento rinkimų turu gegužės 26 dieną – esą tądien galima tikėtis didesnio rinkėjų lankomumo ir aktyvumo.
Siūlymui, trims komiteto nariams balsavus už ir devyniems susilaikius, buvo nepritarta.
Siūlymo nepalaikė ir Seimas.
Svarstymo stadijos metu į tribūną stojęs Seimo „socdarbietis“ Antanas Vinkus teigė esantis optimistas ir išreiškė viltį, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės įvyks.
„Nėra šeimos Lietuvoje, iš kurios nebūtų emigravęs nors vienas narys. Aš pats aktyviai dalyvausiu šiame procese ir stengsiuosi kiek galėdamas vienyti lietuvius, nes tik tokiu būdu galime išlaikyti užsienyje gyvenančių lietuvių ryšį su Lietuva“, – sakė jis, raginęs susiburti.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas atkreipė Seimo narių dėmesį, kad prie referendumo klausimo grįžtame, kai „dega visi terminai“.
„Liko truputį daugiau negu du mėnesiai iki gegužės 12 dienos [...]. Tą dieną siūloma daryti referendumą“, – sakė jis, pridūręs, kad klausimą galėta išspręsti ramiai, spalį, jeigu būtų atsižvelgta į Seimo opozicijos siūlymus referendumą skelbti vieną dieną.
„Į tai buvo arogantiškai nekreipiamas dėmesys“, – aiškino J.Sabatauskas.
J.Sabatauskas: čia ne žaidimas
„Šitos kadencijos Seime spjaunama į Konstituciją, visiškai nepaisoma elementarios logikos, padorumo, kad negalima keisti taisyklių vidury žaidimo. Bet čia ne žaidimas. Negalima žaisti žmonių emocijomis ir likimais, kai kalbame apie žmonių pilietybę. Ar jūs norite, kad po jo, po referendumo pravedimo, būtų ginčijamas jo konstitucingumas?“ – kėlė klausimą politikas kalbėdamas apie tai, kad referendumas skelbiamas vadovaujantis „ginčytinu įstatymu“.
Konservatorius K.Masiulis teigė esantis dvigubos pilietybės šalininkas, tačiau, tikino jis, savo veiksmais Seimas kompromituoja gerą idėją. Seimo narys prognozavo, kad nepritariančiųjų dvigubai pilietybei daugės.
Mišriai Seimo narių grupei atstovaujantis Petras Gražulis aiškino, kad „valstiečiai“ deda visas pastangas, kad referendumas įvyktų, ir kvestionavo Konstitucinio Teismo kompetenciją.
Jis, kaip ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys, priminė, kad dviejų dienų referendumas, tiesa, be pertraukos, vyko Lietuvai sprendžiant dėl stojimo į Europos Sąjungą.
„Valstiečio“ Stasio Tumėno teigimu, įstatyme nustatyta referendumo įvykimo kartelė „praktiškai neįmanoma“ įveikti.
„Nežinau, kokio reikia Lietuvai sukrėtimo, kad į referendumą ateitų tiek žmonių, kiek yra numatyta įstatymuose“, – sakė jis.
Pagal Referendumo įstatymą, privalomasis referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė piliečių.
A.Širinskienė: mes nieko neskubiname
Pateikimo stadijoje pristatydama nutarimą ir kalbėdama apie tai, kokiais kriterijais remiantis siūlyta referendumą skelbti gegužės 12-ąją, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A.Širinskienė teigė, kad tądien vyks rinkimai ir dar vienas referendumas.
„Mes nieko neskubiname, tiesiog referendumą siūlome vykdyti su pirmuoju [prezidento rinkimų] turu, kai tuo metu vyks ir kitas referendumas dėl 121 nario.
Yra klaidinga manyti, kad tai yra pilietybės įgijimo referendumas. Pagal tai, kokia formuluotė yra taikoma Konstitucijos tekste, yra akivaizdu, kad tai yra pilietybės išsaugojimo referendumas“, – kalbėjo Seimo narė.
Konservatorius Edmundas Pupinis siūlė „sustabdyti traukinį“ – netvirtinti naujos referendumo datos – ir palaukti dar vieno KT išaiškinimo. Į KT dėl gruodį atnaujinto Referendumo įstatymo atitikimo Konstitucijai kreipėsi opozicija.
G.Landsbergis: klausimas – ant aštraus kampo
Jo bendražygis Gabrielius Landsbergis teigė palaikantis referendumo idėją, tačiau apgailestavo, kad valdantieji „valstiečiai“ dėmesį, anot jo, skyrė referendumo technikai, o ne turiniui.
„Diskusija, kurioje teko dalyvauti apie referendumo turinį, apie tai, kas yra pilietybė, kokiais atvejais ji turi būti išsaugoma būti, kas yra daugybinė [pilietybė], ji buvo viena. Tuo tarpu diskusijų, ar turi būti dvi dienos, ar dvi savaitės [...], buvo begalė“, – dėstė jis ir pridūrė, kad procedūra yra „suvelta“, o referendumo klausimas pastatytas „ant aštraus kampo“.
„Jeigu [KT] išaiškinimas reikš, kad referendumas buvo rengiamas pažeidžiant Referendumo įstatymą, kuris turėjo būti keistas kaip konstitucinis įstatymas, reiškia, kad visas referendumas bus šuniui ant uodegos“, – teigė vienas opozicijos lyderių ir pridūrė esantis prieš „teisinę beraštystę“.
Sekmadienio ryte žurnalistams komentuodamas iniciatyvą skelbti referendumą dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo premjeras Saulius Skvernelis aiškino, kad jo reikia visai Lietuvai.
„Visiems žmonėms, kurie dėl įvairių priežasčių buvo priversti palikti tėvynę“, – sakė jis.
R.Karbauskis: norma dėl pilietybės pasenusi
Valdančiosios Valstiečių-žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad Konstitucijos norma dėl pilietybės yra pasenusi ir turėtų keistis dėl migracijos aplinkybių, nūdienos gyvenimo.
Privalomąjį referendumą dėl pilietybės Seimas buvo suplanavęs dviems dienoms – gegužės 12 ir gegužės 26, kai taip pat vyks Lietuvos prezidento rinkimai, referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Bet KT išaiškino, kad dviejų dienų referendumai su pertrauka prieštarauja Konstitucijai, todėl parlamentui savo planus prireikė keisti.
Pagal Referendumo įstatymą, referendumas gali vykti ne vėliau kaip po 8 mėnesių ir ne anksčiau kaip po 2 mėnesių nuo Seimo nutarimo dėl referendumo paskelbimo priėmimo dienos.
Gegužę planuojamo referendumo metu piliečių bus klausiama, ar jie sutinka leisti dvigubą pilietybę asmenims, išvykusiems į šalis, atitinkančias „euroatlantinės integracijos kriterijus“.
Konkrečios šalys bus nustatytos įstatymu.
Šiuo metu dviguba pilietybė nėra leidžiama emigrantams, Lietuvą palikusiems po nepriklausomybės atkūrimo ir įgijusiems tos šalies pilietybę, rašo BNS. KT yra nurodęs, kad šią nuostatą galima keisti tik referendumu pakeitus Konstituciją.