Už teisėjos imuniteto panaikinimą balsavo didesnė dalis konservatorių frakcijos – visi, išskyrus Albiną Mitrulevičių, taip pat socialdemokratai, Liberalų sąjūdžio atstovai – visi, išskyrus Valdemarą Valkiūną, ir liberalcentristai. Vieningai nusistatę prieš neliečiamybės naikinimą buvo Krikščionių partijos frakcijos atstovai, balsavime nedalyvavo didžioji dalis „tvarkiečių“ ir pusė „darbiečių“ atstovų.
Kaip balsavo kiekvienas Seimo narys, galite pažiūrėti čia.
Į posėdį atvyko ir pati teisėja N.Venckienė, nors anksčiau 15min.lt ji sakė neketinanti atvykti į Seimo rūmus.
30 Seimo narių reikalavo, kad sprendžiant dėl teisėjos neliečiamybės žodis Seimo salėje būtų suteiktas visuomeninės komisijos, tyrusios Garliavos įvykius, pirmininkui Sauliui Arlauskui, tačiau parlamentarų dauguma nutarė, kad to daryti neverta.
Seimo laikinosios komisijos pirmininkas Evaldas Jurkevičius parlamentarams pristatė jos išvadas ir sakė, kad posėdžius vedė atsakingai, visi klausimai prokuratūrai buvo užduoti ir „viskas buvo korekt“.
Tuo tarpu parlamentarė Aurelija Stancikienė priminė E.Jurkevičiui istoriją, kai Klaipėdos paplūdimyje jis gaudė tualetų iškrypėlį.
„Ar tada elgėtės kaip Seimo narys?“ – klausė A.Stancikienė, o jos klausimą lydėjo N.Venckienės šalininkų plojimai. E.Jurkevičius atsakė, kad „visada pirmiausia besielgiantis kaip žmogus“.
Parlamentaras Mantas Varaška piktinosi, kad komisijos vardu nuolat viešojoje erdvėje pasisakydavo ne tik jos pirmininkas, bet ir kiti nariai, ir teiravosi E.Jurkevičiaus, ar jis kam nors buvo suteikęs tokią teisę.
„Aš tą klausimą, reglamento nuostatą dažniausiai paminėdavau komisijos nariams ir niekam neperdaviau jokių įgaliojimų, bet, noriu pabrėžti, kad ne tik komisijos nariai reiškėsi, bet kai kurie ir praleido dalį posėdžių. Gal Etikos ir procedūrų komisija galėtų peržvelgti jų neatvykimo priežastis“, – kreipėsi E.Jurkevičius.
Seimo narė A.Baukutė piktinosi, kad į komisijos posėdžius nebuvo kviesti vaiko teisių specialistai.
Parlamentaras Kazimieras Kuzminskas klausė, ar negavusi visų prašytų ikiteisminio tyrimo duomenų, komisija galėjo priimti objektyvų sprendimą. Dėl to paties piktinosi ir Seimo narys Ligitas Kernagis bei Saulius Stoma. Jiedu klausė, kodėl komisiją labiau įtikino „prokurorai be įrodymų“, o ne teisėja.
„Buvo pateikta ir Generalinės prokuratūros, ir vaizdinė medžiaga, kurią žiūrėjome slaptame mūsų kambaryje, buvo diskelių iš piliečių, visuomeninės komisijos išvados. Viską žiūrėjo komisija ir priėmė sprendimą“, – atsakė komisijos pirmininkas.
Klausė stovėdami
Pasisakydama Seimo salėje N.Venckienė sakė, kad teisme ir Seime yra priversta aiškintis dėl to, kad kelerius metus ieškojo teisybės dėl savo dukterėčios.
Ji teigė, kad Seimo komisija negavo įrodymų, kad vykdant teismo sprendimą ir perduodant mergaitę mamai, ji padariusi kokių nors pažeidimų. Pasak jos, įrašas parodytų, kad nusikalstamas veikas padariusi ne ji, o antstolė S.Vaicekauskienė, policininkai, Laimutė Stankūnaitė ir jos advokatas.
Dabar aš turiu atsakyti už tai, ką padarė kiti, – sakė N.Venckienė
„Dabar aš turiu atsakyti už tai, ką padarė kiti“, – sakė teisėja.
Ji Seimo salėje kartojo tai, ką buvo sakiusi komisijai – kad teiginiu, kuris prokuratūros pripažįstamas kaip nepagarba teismui, pasisakė ne apie konkrečius teisėjus, o apie situaciją apskritai. Be to, ji pažymėjo, kad už šį pasisakymą jau yra sulaukusi drausmės bylos, o dukart už tą pačią veiką negali būti baudžiama.
Be to, N.Venckienė teigė, kad ji kaltinama nevykdžiusi teismo sprendimo, nors visiems „buvo puikiai suprantama“, kad nepanaudojant jėgos to padaryti nebuvo įmanoma, nes mažametė laisva valia atsisakė vykti gyventi su mama, o mama nesistengė stiprinti ryšio su dukra ir dažniau matytis, kaip buvo numatyta teismo sprendimu.
N.Venckienė teigė, kad vykdant teismo sprendimą, ne ji, o mergaitė neįleido antstolės į namus.
„Pati mergaitė liepė man atsisėsti ant kėdės ir pati man apsikabino kaklą“, – sakė N.Venckienė.
Pasak jos, iki šiol nėra pateikta įrodymų ir apie policininkui neva padarytus sužeidimus.
„Komisijos pažyma yra visiškai nepagrįsta, nes D.Valiui nepateikus jokių įrodymų ir remiantis tik surašymais pagrindo man naikinti neliečiamybę nėra. Reikėjo padaryti vieną dalyką: atnešti įrašą ir būtų aišku, kas toje istorijoje nukentėjęs, o kas nusikaltėlis“, – baigė kalbą N.Venckienė.
Vos teisėja įžengė į Seimo tribūną, jos šalininkai salės balkone atsistojo ir 15 minučių trukmės pasisakymo klausė stovėdami.
Sako, kad išeis nugalėtoja
Parlamentaras Kazimieras Uoka pareiškė, kad Seimas pirmą kartą svarsto teisėjos neliečiamybės klausimą, kai ta neliečiamybė jau yra išniekinta. Jis įspėjo, kad Seimo pirmininkei Irenai Degutienei gali tekti su N.Venckiene susidurti per rinkimus vienmandatėje Naujamiesčio apygardoje.
„Tvarkietis“ Egidijus Klumbys, pasisakydamas Seimo salėje, pareiškė, kad Seimas šioje situacijoje yra atpirkimo ožys, nes teisėja N.Venckienė bet kokiu atveju triumfuos. „Jei pritars – ji bus kankinė, jei nepritars – nugalėtoja“, – sakė parlamentaras. Anot jo, į tokią absurdišką situaciją Seimas papuolė pirmą kartą, nes laiku į N.Venckienės veiksmus nereagavo prezidentė, Teisėjų garbės teismas ir generalinis prokuroras.
„Pirmiausia tą situaciją sukūrė prezidentė pasakydama, kad N.Venckienė vykdo teismų sprendimus, kad už žodžius nebaudžiama“, – sakė E.Klumbys, pareikšdamas, kad jis balsavime nedalyvaus.
Pasisakydamas už N.Venckienės neliečiamybės naikinimą, parlamentaras Mantas Varaška pažymėjo, kad prokuroro kreipimasis šiuo klausimus iš tiesų yra keistokas, tačiau tai neleidžia Seimui virsti teismu ir imtis ikiteisminio tyrimo duomenų vertinimo.
„Tikiu, kad atėjus laikui generaliniam prokurorui teikti metinę ataskaitą, prisiminsime šiuos datų sutapimus“, – atkreipdamas dėmesį, kad į Seimą dėl teisėjos neliečiamybės kreiptasi prieš pat rinkimus, kalbėjo M.Varaška.
Siūlau negąsdinti Seimo narių, kad jie nepateks į Seimą. Man, kaip nekandidatuosiančiam juose, šitie jūsų grasinimai nėra baisūs, – sakė M.Varaška
M.Varaška pasipiktino ir N.Venckienės elgesiu jos imuniteto atėmimo klausimo svarstymo metu. Jis prašė neklaidinti „žiūrovų“, kad ji baudžiama antrą kartą už tą patį, ir nemosikuoti savo politine įtaka.
„Siūlau negąsdinti Seimo narių, kad jie nepateks į Seimą. Man, kaip nekandidatuosiančiam juose, šitie jūsų grasinimai nėra baisūs“, – į teisėją kreipėsi M.Varaška.
Visi nori tiesos
Jam pritardamas socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis sakė, kad neliečiamybės naikinimas yra tik proceso pradžia, o be imuniteto teisėja ir toliau liks teisėja.
„Siūlau teisėjai išlaikyti teisinės valstybės principus ir gintis teisme. Jei jos įrodymai stiprūs, ji pakelta galva laimės šitą procesą. Labai liūdžiu, kad kiti kolegos politizuoja šitą procesą“, – kalbėjo politikas.
Liberalė Dalia Kuodytė priminė, kad komisijos paskirtis nebuvo gilintis, ar teisėja yra kalta, ar ne. Jos paskirtis yra tik nuspręsti, ar teisėja nėra persekiojama už darbe priimamus sprendimus.
Pasisakydamas prieš teisėjos neliečiamybės naikinimą laikinajai Seimo komisijai priklausęs Jonas Ramonas sakė visada balsuojantis prieš generalinio prokuroro kreipimąsi dėl neliečiamybių, nes bylos paprastai subliūkšta. Be to, pasak jo, šįkart tiek prokurorų, tiek komisijos darbo nekompetencija buvo akivaizdi.
„Neprašėme prokurorų, mes įrodymų nematėme ir sprendimas komisijoje yra surašytas pagal prokurorų kreipimąsi“, – apibendrino J.Ramonas.
Jo teigimu, komisijoje nebuvo tiriama medžiaga, kad pagal prokuroro pateiktus punktus ją peržiūrėjus būtų galima pasakyti, kad prokuroras parašė kreipimąsi teisingai.
Pasisakydamas prieš teisėjos neliečiamybės naikinimą Saulius Stoma teigė, kad Seimas pats nieko nepadarė, jog tiesa visoje pedofilijos istorijoje paaiškėtų.
„Ar mes gavome vaizdą, kad matytume, kaip viskas vyko? Ar mes taip siekiame tiesos?“ – klausė S.Stoma.
Parlamentaras Gintaras Songaila teigė apgailestaujantis, kad Seime neatsirado valios išklausyti visuomeninės komisijos pirmininko S.Arlausko, todėl pats citavo jo pasiruoštą kalbą.
„Ar komisija turėjo paneigti kaltinimus? Ne, bet mes akivaizdžiai matome, kad teisėjos neliečiamybė jau buvo pažeista jos būste jai užlaužiant rankas, o iš neteisės teisė neatsiranda“, – sakė jis.
Parlamentarė Aurelija Stancikienė pažymėjo, kad teisėsauga nevienodai vertino teisėją – kai įsiveržė į jos būstą ir pažeidė teisėjos imunitetą, ją vertino kaip globėją,o kai ji prieš teismus pasisakė kaip globėja, jos žodžius įvertino kaip teisėjos.
Sustiprino apsaugą
Į parlamentą ir prie jo prieš lemiamą balsavimą dėl N.Venckienės teisinės neliečiamybės susirinko gausus būrys teisėjos šalininkų, tarp jų Audronė Skučienė, Darius Kuolys, Jonas Varkala. Visi jie išgirdę Seimo sprendimą naikinti N.Venckienės neliečiamybę salę paliko ramiai. Tik parlamento koridoriuose rėmėjai pratrūko ir prašė žurnalistų leisti moteriai pagaliau bent pailsėti, uždengė jos veidą skėčiu.
Seimui svarstant N.Venckienės neliečiamybės naikinimo klausimą buvo sustiprinta parlamento apsauga.
Kai kurie teisėjos rėmėjai prieš balsavimą stabdė kiekvieną parlamentarą ir teiravosi, kurią pusę jis palaikąs.
Pati N.Venckienė anksčiau sakė esanti tikra, kad jos neliečiamybė bus panaikinta. Po sprendimo ji pareiškė trauksianti į politiką.
Primename, kad Seimo laikinoji komisija antradienį ryte nusprendė, kad N.Venckienės neliečiamybė turi būti naikinama. Už tai, kad teisėja netektų neliečiamybės, balsavo šeši iš dvylikos komisijos narių. Kiti penki balsavo prieš, parlamentaras Evaldas Lementauskas komisijos posėdyje nedalyvavo.
Seimo laikinoji tyrimo komisija dėl teisėjos N.Venckienės neliečiamybės naikinimo buvo suburta gegužės 24 dieną. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai N.Venckienei gresia įtarimai demonstravus nepagarbą teismui, nevykdžius teismo sprendimų, trukdžius antstolei atlikti pareigas, piktnaudžiavus globėjos teisėmis.
Prokurorai teigia surinkę pakankamai duomenų, kad galėtų pateikti teisėjai įtarimus pagal penkis Baudžiamojo kodekso straipsnius – dėl trukdymo antstolio veiklai, pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, nepagarbos teismui, teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo ir dėl piktnaudžiavimo tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis.
