Vyriausybė teigia, kad kainų reguliavimo įrankis galėtų padėti pažaboti nesąžiningus apsaugos priemonių perpardavinėtojus, šalyje plintant koronavirusui, tačiau kritikai teigia, kad reguliavimas paskatintų juodąją rinką.
Pagal siūlomas pataisas, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija parengtų būtinų prekių ir paslaugų sąrašą, o kainų bei prieinamumo pokyčius stebėtų Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Jai nustačius prekių ar paslaugų trūkumą ar gamintojų bei pardavėjų piktnaudžiavimą, Vyriausybė galėtų įvesti reguliavimą.
Seimui priėmus įstatymą, jis įsigaliotų tik pasirašius prezidentui Gitanui Nausėdai. Šalies vadovas yra išsakęs nepritarimą tokiai iniciatyvai – jo teigimu, prekės su reguliuojamomis kainomis išnyktų iš rinkos.
Siūlymą taip pat kritikavo Lietuvos banko ir Konkurencijos tarybos atstovai.
Įstatymų projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad šiuo metu kai kurios Europos Sąjungos valstybės narės jau ėmėsi panašių priemonių, pavyzdžiui, Prancūzijoje priimtas premjero dekretas, kuriuo reglamentuojamos maksimalios dezinfekcinio skysčio kainos.
Spręs, ar griežtinti bausmes karantino taisyklių pažeidėjams
Seimas antradienį taip pat svarstys, ar griežtinti bausmes karantino taisyklių pažeidėjams.
Valdžios atstovai sako, kad griežtesnė administracinė ir baudžiamoji atsakomybė atgrasys nuo pažeidimų.
Jei Seimas priims įstatymą, baudos fiziniams asmenims už taisyklių pažeidimą sieks nuo 500 iki 1500 eurų, įmonėms – nuo 1500 iki 6000 eurų, o teisę surašyti nusižengimų protokolus įgis policija.
Dabar baudos fiziniams asmenims siekia iki 140 eurų, įmonėms – iki 600 eurų, o jas gali skirti visuomenės sveikatos specialistai.
Vyriausybė taip pat siūlo griežtinti laisvės atėmimo bausmes, jei dėl taisyklių pažeidimų išplistų susirgimas ar kiltų ligos protrūkis – dabar už tai gresia iki trejų metų nelaisvės, siūloma maksimalią bausmę didinti iki penkerių metų.
Susirgusieji, kurie žinojo apie savo ligą, nesilaikė paskirtų apsaugos priemonių tuo sukėlė pavojų kitiems, taip pat galėtų būti baudžiami laisvės atėmimu iki vienų metų. Pagal dabartinį įstatymą, neįrodžius, kad užkratas išplito, laisvės atėmimo bausmė negalėtų būti skiriama.
Teisingumo ministerija tikina, kad dabar įtvirtintos sankcijos neatgraso asmenų nuo nusikalstamai lengvabūdiško elgesio, kuris gali sukelti itin neigiamas pasekmes, potencialiai netgi sunkius sveikatos sutrikdymus, ne tik atskiriems asmenims, bet ir visai visuomenei.
Paramą bausmių griežtinimui išsakė ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Tačiau kai kurie mokslininkai teigia, kad griežtindama bausmes valdžia tik imituoja problemų sprendimą.
„Tokia simbolinė įstatymų leidyba yra problemų sprendimo imitavimas, ji iškreipia visą sankcijų sistemą, represinėms struktūroms siunčiama žinia elgtis griežčiau, nors toks griežtumas gali tik dar labiau pabloginti situaciją ir iššaukti dar sunkiau suvaldomus procesus, pavieniams asmenims naujosios didesnės sankcijos skaudžiai ir neproporcingai kals per galvą, o bendra situacija nuo to nepasikeis“, – BNS sakė kriminologas Gintautas Sakalauskas.
„Kaip ir kiekvienos krizės atveju, svarbu rasti „atpirkimo ožių“, taip primityviai skatinamas bendruomenės solidarumas ir atkuriama ramybė“, – teigė jis.
G.Sakalauskas pabrėžė, kad niekada nebus taip, kad visi be išimties laikysis visų normų, o jų laikymosi mastai priklauso nuo pasitikėjimo institucijomis ir priimamais sprendimais, komunikacijos, bendradarbiavimo, normų aiškumo ir jų prasmės suvokimo, geros krizių vadybos ir solidarumo.
„Viso to jokia teisinė atsakomybė ar jos griežtinimas negali sukurti“, – sakė kriminologas.
Seimas apsispręs, ar keisti subsidijų darbuotojus išlaikantiems darbdaviams dydžius
Seimas spręs, ar keisti subsidijų išmokėjimo tvarką bei dydžius darbo vietas išlaikantiems darbdaviams, kurie bus paskelbę prastovas – darbdaviui pasirinkus mokėti didesnę dalį darbo užmokesčio nei minimali alga, padidėtų ir valstybės subsidija.
Be kita ko siūloma atsisakyti įmonių, gausiančių subsidijas, skirstymo į dvi grupes, nuo ko priklausytų ir valstybės paramos dydis.
Seimui siūloma darbdaviams ekstremalios situacijos ar karantino metu paskelbusiems prastovą ir jos metu išlaikantiems darbo vietas, mokėti 70 proc. atlyginimo dydžio subsidijas darbuotojų darbo užmokesčiui, bet ne daugiau kaip 1,5 minimaliosios mėnesinės algos (MMA) arba 910,5 euro iki mokesčių (656 eurus „į rankas“).
Tokia išmoka būtų skiriama, jeigu darbdavys sutiktų ir pats mokėti 30 proc. darbuotojo algos dydžio priedą. Tada jie darbuotojų darbo vietas turėtų išlaikyti bent šešis mėnesius.
Jeigu darbdavių tokie dydžiai netenkintų, jie galėtų tikėtis subsidijos, kuri siektų 90 proc. darbuotojo atlyginimo, o 10 proc. atlygio turėtų skirti patys, bet tada negalėtų atleisti darbuotojų tris mėnesius.
Tokiomis subsidijomis negalėtų pasinaudoti darbdaviai, kurie paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną atleido darbuotojus darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ar darbdavio valia arba išleido neapmokamų atostogų darbuotojo prašymu.
Darbdaviai apie prastovų paskelbimą privalės informuoti Valstybinę darbo inspekciją.
Per paskelbtą prastovą darbuotojai negalėtų būti verčiami atvykti į darbą. Jei tokie atvejai paaiškėtų, subsidija darbdaviui būtų nutraukiama, o jau išmokėtą dalį jis privalėtų grąžinti per du mėnesius.
Po karantino paskelbimo darbdaviams buvo nustatytos dviejų rūšių subsidijos: šiek tiek mažesnis, 60 proc., subsidijos dydis, negalėjęs viršyti 1 MMA (607 eurų arba 437 eurus „į rankas“), nustatytas tų įmonių darbuotojams, kurių veikla ekstremalios situacijos ar karantino metu nebūtų uždraudžiama, bet dėl įvairių priežasčių apribota.
Toms įmonėms, kurių veikla visiškai sustabdyta, buvo numatytos 90 proc. atlyginimo subsidijos.
Koronaviruso židiniuose dirbantiems medikams – iki 100 proc. algos priedai
Antradienį Seimas balsuos, ar karantino laikotarpiu ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbantiems medikams mokėti nuo 50 iki 100 proc. priedus prie atlyginimų.
Atitinkamas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas teikia Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė „valstietė“ Asta Kubilienė.
„Šios ligos (koronaviruso – BNS) sustabdymui yra reikalingas profesionalus, motyvuotas ir socialinėmis garantijomis apsaugotas sveikatos priežiūros įstaigų personalas. Todėl teikiamu projektu siekiama pagerinti šių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų socialines garantijas ir jų užtikrinimo praktiką šalyje paskelbtos ekstremalios padėties metu“, – teigia projekto autorė.
Antradienį numatoma pataisas priimti ypatingos skubos tvarka.
Pagal projektą, nuo karantino paskelbimo šalies teritorijoje mėnesio pradžios iki jo galiojimo mėnesio pabaigos su ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergančiais pacientais dirbantiems ar epidemijų profilaktiką atliekantiems sveikatos priežiūros specialistams priedai bus mokami Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
Numatyta, kad jie galės siekti nuo 50 iki 100 proc. darbuotojo pastoviosios darbo užmokesčio dalies dydžio.
Praėjusią savaitę sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pranešė, kad su koronavirusu kovojantiems medikams bus mokami 15 proc. didesni atlyginimai.
Padidinti atlyginimai bus skaičiuoji nuo karantino paskelbimo pradžios iki jo atšaukimo.
Dėl koronaviruso plitimo visuotinis karantinas šalyje paskelbtas kovo 16 dieną. Vyriausybė jį pratęsė iki balandžio 13 dienos.
