Seimas spręs dėl kontrabandos vertės „perkainavimo“

Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska pripažįsta, kad priėmus šias pataisas keliolika už stambaus mastą kontrabandą nuteistų asmenų galės prašyti sušvelninti jiems bausmę.

Minėtomis Baudžiamojo kodekso pataisomis keičiamas nusikaltimų sunkumo lygis, į kurį atsižvelgiant skiriamos skirtingos bausmės.

Šiuo metu švelniausia bausmė – bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų – gali būti skiriama už 150–250 minimalaus gyvenimo lygio (MGL), tai yra už 7,5 tūkst.–12,5 tūkst. eurų, vertės kontrabandą.

Siūloma viršutinę vertę pakelti iki 400 MGL: tuomet švelniausia bausmė galės būti skiriama už 7,5 tūkst.–20 tūkst. eurų vertės kontrabandą.

Projekte numatyta labiau diferencijuoti atsakomybę: už 400–900 MGL (20–45 tūkst. eurų) vertės kontrabandą būtų skiriama bauda arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, o už viršijančią 900 MGL liktų galioti laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Pagal šiuo metu galiojantį Baudžiamąjį kodeksą, tie, kas gabeno stambesnę kontrabandą, tai yra virš 250 MGL, baudžiami bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Atitinkamai atsakomybė keičiama ir už sukčiavimą, turto pasisavinimą, muitinei nedeklaruotus daiktus, neteisėtą prekių ar produkcijos neišvežimą iš Lietuvos ir kt.

Dalis opozicijos atstovų kritikuoja projektą, teigdami, kad bausmės per daug švelninamos.

Per projekto svarstymą „valstietis“ Aurelijus Veryga ironizavo, kad taip Baudžiamąjį kodeksą bandoma pritaikyti prie infliacijos.

Teisingumo ministrė savo ruožtu tvirtino, kad dabar kodekse nustatyti MGL dydžiai neatitinka realybės, pastarąjį kartą jie keisti beveik prieš du dešimtmečius. Anot jos, tai daryti siūlė ir teisėsaugos institucijos, ir nepriklausomi teisininkai.

E. Dobrowolska pabrėžė, kad nekeičiama minimali riba, nuo kurios pradedama taikyti baudžiamoji atsakomybė už šį nusikaltimą.

Projektu taip pat siūloma griežtinti atsakomybę už nusikalstamą bankrotą – iki septynerių metų nelaisvės bausti tuos, kas sąmoningai blogai valdydami įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė labai didelę turtinę žalą kreditoriams.

Baudžiamąją atsakomybę už mokesčių vengimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą siūloma taikyti, kai slepiama suma viršija nebe 100, o 400 MGL, tai yra nebe 5 tūkst., o 20 tūkst. eurų. Tarp papildomų bausmių už šią veiką ketinama įrašyti laisvės apribojimą ir areštą.

Nauja papildoma bausmė siūloma už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą. Dabar už tai gresia iki ketverių metų nelaisvės, o projekte numatoma tuos, kurie tokiu būdu padarytų labai didelę turtinę žalą valstybei arba fiziniam, juridiniam asmeniui, bausti iki septynerių metų kalėjimo.

Taip pat Baudžiamąjį kodeksą norima papildyti atskirais straipsniais dėl atsakomybės už šaunamųjų ginklų, sprogmenų, strateginių prekių, branduolinių ar radioaktyviųjų medžiagų arba kitų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių kontrabandą.

Atskiru straipsnių norima numatyti ir atsakomybę už narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą.

Pagal projektą, už nedidelio kiekio neteisėtą narkotinių medžiagų gabenimą, siuntimą neturint tikslo jų parduoti būtų baudžiama bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, o už didesnio – iki ketverių metų.

Platintojams jau būtų galima skirti tik laisvės atėmimą nuo dvejų iki dešimties metų, už didelio kiekio kvaišalų kontrabandą grėstų nuo ketverių iki 12 metų, už labai didelio kiekio – nuo dešimties iki 18 metų kalėjimo.

Jeigu asmuo, turėjęs narkotikų savo reikmėms, įkliūtų ir pats kreiptųsi dėl medicinos pagalbos ar savanoriškai atiduotų kvaišalus, jis būtų atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl kontrabandos.

Projekte numatyta baudžiamosios atsakomybės nebetaikyti už naminukės virimui naudojamų aparatų turėjimą, gamybą.