Už tai, kad Darbo kodeksas būtų svarstomas iš naujo balsavo socialdemokratai, konservatoriai, liberalai, dauguma „tvarkiečių“. Palikti galioti dabartinį kodeksą norėjo Lenkų rinkimų akcijos atstovai, dauguma „darbiečių“.
Šis sprendimas nereiškia, kad Seimas pritars visoms prezidentės pataisoms. Įstatymą dabar svarstys Seimo komitetai ir jis vėl grįš į Seimo salę.
Lietuvos verslo konfederacija jau pasveikino Seimo sprendimą. Kaip teigia Valdas Sutkus, verslo atstovai remia A.Butkevičiaus pasiryžimą dar kartą patvirtinti Seimo birželį jau priimtą naują Darbo kodeksą „Sveikiname premjero nuostatą atsispirti įvairiais būdais ir lygiais vykdomam brutaliam praeityje tebegyvenančių profsąjungų veikėjų spaudimui ir prieš rinkimus plintančiam politiniam populizmui“, – išplatintame pranešime teigia V.Sutkus.
Ne idealus, bet puikus?
D.Grybauskaitės patarėja Lina Antanavičienė pristatydama prezidentės veto pabrėžė, kad sprendimą grąžinti Seimui Darbo kodeksą svarstyti iš naujo prezidentė tarėsi su daugybe žmonių, visus išklausė.
Pasak patarėjos, prezidentė nemano, kad darbo santykių nereikia liberalizuoti, tačiau tai esą būtina daryti apsaugant pačius silpniausius darbuotojus.
Seimo nariai teiravosi prezidentės, kodėl ji netaisė lydinčiųjų įstatymų, o tik Darbo kodeksą. Prezidentės patarėja sakė, kad juos reikia taisyti tik du ir suklysta tik numeracijoje, todėl laukia tik techniniai pataisymai.
Idealaus Darbo kodekso gal ir negali būti, tačiau, jei būtų priimtos prezidentės vetuotos pataisos, tai būtų tai, ko reikia dabar Lietuvoje, – sakė L.Antanavičienė.
„Idealaus Darbo kodekso gal ir negali būti, tačiau, jei būtų priimtos prezidentės vetuotos pataisos, tai būtų tai, ko reikia dabar Lietuvoje“, – sakė L.Antanavičienė Seimo salėje.
Ji pripažino, kad naujas Darbo kodeksas kainuos apie 300 mln. eurų, tačiau tikino, kad Europos Komisijai pripažinus tai esmine reforma bus žengtas didžiulis žingsnis į priekį.
L.Antanavičienė, atsakydama į Seimo narių klausimus, tikino, kad prezidentė paliko nuostatas, įtvirtinančias darbo santykių liberalumą ir nepadarė taip, kad naujas kodeksas su prezidentės pataisomis paverstų naują Darbo kodeksą blogesniu už dabartinį.
Baigti taisyti ar palikti naujam Seimui?
Seimo narys konservatorius Rimantas Jonas Dagys tikino, kad prezidentės pasiūlymai Darbo kodeksą gražina ant bėgių, mat antraip jis būtų vergoviškas.
Socialdemokratė Birutė Vėsaitė taip pat stojo prezidentės, o ne premjero pusėn. Ji gyrė pataisas ir siūlė Seimui nelikti klaidoje. Taip pat kalbėjo ir kita socialdemokratė, Socialinių reikalų komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė. Ji ragino dar iki rinkimų pataisyti Darbo kodeksą, kad jis būtų išbaigtas.
Opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius tikino, kad didžiausia problema yra ne pats Darbo kodekso turinys, bet dabartinės valdžios nesugebėjimas priimti sprendimus ir susipešti net vienos partijos viduje.
„Tvarkietis“ Petras Gražulis kalbėjo, kad jam labai keista, jog prezidentės patarėjai dalyvavo visuose svarstymuose, tačiau staiga vėl nori „įvesti jovalą“ ir „paniekinti Seimą“.
„Ar ne naudingiau būtų Lietuvai, jei įstatymas būtų ne vetuotas, o prezidentė būtų pateikusi pataisas? Bet viską prezidentė griauna“, – porino Seimo narys teigdamas, kad dabartinis kodeksas „toks tarybinis, kaip ir mūsų prezidentė“ .
Tačiau „darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas ir socialdemokratas Algirdas Sysas ragino nevadinti dabartinio kodekso tarybiniu, nes jis priimtas 2002-aisiais metais.
„Tada aš jus pačius vadinsiu tarybiniais“, – dėstė A.Sysas, siūlydamas baigti darbą ir sutvarkyti Darbo kodeksą taip, kad jis tenkintų visus.
Darbo partijos frakcijos lyderis Kęstutis Daukšys tikino, kad vis dėlto Darbo kodeksas, kuris iki šiol gyvuoja, yra atgyvenęs. Naujasis esą irgi nėra tobulas. „Geriau mes palikime šį klausimą naujam Seimui spręsti“, – siūlė jis.
Liberalė Dalia Kuodytė taip pat siūlė atmesti prezidentės veto, nes ji esą klausėsi tik profsąjungų ir įstatymą pripainiojo.
A.Butkevičius: „Prezidentė siūlo gyventi ne pagal kišenę“
Premjeras Algirdas Butkeviičius sakydamas kalbą Seime tikino, kad prezidentės veto paneigė naujo socialinio modelio esmę.
„Prezidentė vetavo keturiolika svarbių pagrindinių punktų, dėl kurių socialiniai partneriai jau buvo radę kompromisą ir sutarę Trišalėje taryboje“, – teigė A.Butkevičius.
Jis tikino, kad prezidentė keistai pasielgė palikdama galioti socialines išmokas didinančius įstatymus, bet neleisdama surinkti pajamų joms mokėti.
„Nesiimu vertinti, kodėl rinkos ekonomiką išmanantis šalies vadovė nubraukė visą darbo santykių reformos esmę ir pasirašė Socialinio draudimo įstatymo paketą, numatantį gerokai didesnes socialines išmokas. Iš ko jas mokėti? Gyventi ne pagal kišenę ir didinti biudžeto deficitą? O jeigu vėl krizė?“, – retoriškai klausė premjeras.
Būkime atviri, po prezidentės veto darbo santykių reforma išsikvėpė, – sakė premjeras.
Premjeras tikino, kad pasakymas, jog kaip nors susitvarkysime yra didžiausias populizmas, koks begali būti net ir rinkimų išvakarėse.
„Būkime atviri, po prezidentės veto darbo santykių reforma išsikvėpė. Lietuva lieka stovėti ant žemiausios darbo santykių laiptelių pakopos. Šiame kontekste optimizmo nesuteikia ir trijų tarptautinių maisto produktų įmonių pasitraukimas iš Lietuvos bei dviejų besijungiančių bankų ketinimas persikelti į mažesnę šalį – Estiją“, – nerimu dalijosi premjeras.
Nuo balandžio mėnesio su prezidente nesusitinkantis premjeras, klausiamas opozicijos, ar nenorėtų santykių su šalies vadove atkurti, tikino, kad yra visada pasiruošęs su D.Grybauskaite susitikti ir kalbėtis.
„Laukiu prezidentės pakvietimo“, – sakė jis, pridurdamas, kad susitikus, ko gero, ir nesutarimų būtų mažiau, nes dabar esą juos pasiekia skirtinga informacija.
A.Butkevičius pripažino, kad Darbo kodeksą priimant buvo padaryta klaidų, tačiau esą per vasarą su teisininkais jau parengta pataisų.
„Mes jų matome apie 12-14“, – skaičiavo A.Butkevičius.
Prezidentė ragina pažiūrėti kitaip
Tuo tarpu sveikinime Seimui prezidentė kvietė į savo veto pasižiūrėti kaip į galimybę Lietuvai turėti labiau subalansuotus, socialiai teisingus ir kartu lanksčius darbo santykius.
„Didelė dalis naujojo Darbo kodekso nuostatų reikalingos ir turi būti įgyvendintos. Tiesiog skubotai priimant šį pamatinį dirbančio žmogaus teises ginantį dokumentą buvo pamirštas pats žmogus, pamirštas socialinis jautrumas.
Skubotai priimant šį pamatinį dirbančio žmogaus teises ginantį dokumentą buvo pamirštas pats žmogus, pamirštas socialinis jautrumas, – mano prezidentė.
Naujasis Darbo kodeksas privalo užtikrinti ne tik papildomą darbo santykių lankstumą, bet ir pakankamą socialinę apsaugą darbuotojams. Kiekvienas dirbantysis žmogus darbo santykiuose turi jaustis saugus ir orus. Todėl kviečiu į mano veto pažvelgti kaip į galimybę Lietuvai turėti labiau subalansuotus, socialiai teisingus ir kartu lanksčius darbo santykius užtikrinantį naująjį Darbo kodeksą“, – Seimui rašė prezidentė, o jos laišką šeštadienį, pirmame paskutinės šios kadencijos Seimo sesijos posėdyje, skaitė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.
Pati Seimo pirmininkė kvietė Seimo narius rinkimų kovas svarstant svarbius įstatymus palikti už Seimo durų ir diskutuoti prie kavos, o ne salėje.
Pasak jos, rinkimai ateina ir praeina, o žmogiškumas turi išlikti.
Tačiau jau šeštadienį politikai L.Graužinienės neklausė. Politinių rietenų neišvengta net tvirtinant rudens sesijos darbotvarkę.
„Pašaukime dabar visi“, – pasipiktinusi neklaužadomis pasiūlė posėdžiui pirmininkavusi L.Graužinienė.
Prezidentė liepos pradžioje vetavo Seimo birželį priimtą darbo santykius liberalizuojantį Darbo kodeksą, sakydama, kad jis nepakankamai užtikrina darbuotojų teises ir įteisina darbdavių dominavimą.
Šalies vadovė pasiūlė Seimui atsisakyti vadinamųjų nulio valandų darbo sutarčių, griežčiau riboti terminuotas sutartis nuolatinio pobūdžio darbui ir numatyti didesnes išeitines kompensacijas.
Iš viso prezidentė Seimui pateikė 79 pasiūlymus, kaip taisyti Darbo kodeksą.
Reikalaudamos pritarti prezidentės veto profsąjungos šeštadienį prie Seimo surengė mitingą.
