Komitetas, kuriame daugumą sudaro valdantieji, praėjusią savaitę nutarė atmesti tyrimo idėją. Komiteto nuomone, nei jis, nei laikinoji komisija iš visų frakcijų atstovų, neturėtų imtis tyrimo, kokie politikų sprendimai nuo 1991 metų padarė didžiausią įtaką šalies žemė ūkio raidai.
Jei tokiai komiteto išvadai Seimas nepritartų, jis galėtų skirti kitą komitetą, kuris nutarimo dėl tyrimo projektą svarstytų iš naujo.
Situacijos žemės ūkyje tyrimo organizatoriai siūlo analizuoti, kaip vyko žemės perkėlimas ir žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo reguliavimas. Taip pat norima įvertinti Europos Sąjungos fondų paramos žemės ūkio sektoriui skirstymo skaidrumą per 25 nepriklausomybės metus iki „valstiečiams“ ateinant į valdžią.
Turėtų būti tiriami ir trąšų, žemės ūkyje auginamų augalų sėklų rinkos reguliavimo pokyčiai, žemės ūkio mokslo ir inovacijų politika.
Seimo valdantieji pavasarį atmetė opozicijos siūlymą atlikti parlamentinį tyrimą dėl žemės ūkio reikalų – opozicija tuomet kėlė klausimus dėl dirbamos žemės įsigijimų, į Lietuvą iš trečiųjų šalių įvežamų trąšų. Ši tyrimo iniciatyva kilo po pranešimų apie valstiečių lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausančio „Agrokoncerno“ veiklą ir naudojimąsi politiko šeimos narių oficialiai valdoma žeme.
Grupė Seimo narių iš opozicijos savarankiškai jau nagrinėja koncentracijos žemės ūkyje problemas – apklausė pirmuosius liudytojus, o tyrimą planuoja baigti iki metų pabaigos. Visuomeniniais pagrindais dirbančios laikinosios darbo grupės vadovas yra konservatorius Jurgis Razma.
