Asmuo, pateikęs neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ir t.t., jei tuo siekta išvengti daugiau kaip 3,8 tūkst. eurų mokesčių, būtų baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Šiuo metu viršutinė bausmės riba yra treji metai nelaisvės.
Taip pat Baudžiamajame kodekse būtų išskiriama griežtesnė bausmė, jei vengiamų mokesčių suma viršija 28,5 tūkst. eurų arba veika vyko organizuotoje grupėje – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Taip pat sumažinama mokesčių suma, kuomet iki ketverių metų nelaisvės (šiuo metu – treji) būtų baudžiama už vėlavimą pateikti deklaracijas, ataskaitas ar kitus dokumentus, institucijai apie tai jau priminus – baudžiamoji atsakomybė grėstų, jei vengiami mokesčiai siektų 3,8 tūkst. eurų.
Iki šiol tokia atsakomybė gresia, jei nesumokėti mokesčiai viršija 19 tūkst. eurų. Tuo tarpu pagal naująjį reguliavimą, jei nesumokėtų mokesčių sumą viršytų minimą ribą, jau grėstų nuo dvejų iki šešerių metų laisvės atėmimas.
Prezidentūra pataisas argumentavo tuo, kad mokestinio pobūdžio nusikalstamos veikos pagal pavojingumo laipsnį ir valstybei padaromos žalos mastą prilygsta turtinio sukčiavimo pavojingumui, tuo tarpu bausmės – kur kas mažesnės.
Prezidentūra pateikia pavyzdį, kad sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas stambaus masto PVM sukčiavimas gali užtraukti iki aštuonerių metų nelaisvės, o vengimas mokėti kitų rūšių mokesčius, pavyzdžiui, pelno ar gyventojų pajamų, laikytina nesunkiu nusikaltimu ir be baudos ar laisvės apribojimo bausmės gali užtraukti maksimalią iki 3 metų laisvės atėmimo bausmę.
„Pagal tokią sankciją stambaus masto mokesčių vengimas prilygsta, pavyzdžiui, paprastos vagystės pavojingumui“, – pažymi Prezidentūra.
