Reglamentavimo trūkumas Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje sukuria daugybę problemų LGBTI poroms draudimo, finansinių paslaugų, paveldėjimo, darbo ir kitose srityse. Pasitaiko itin sudėtingų situacijų, kuomet tos pačios lyties šeimoje augančiam vaikui nėra išduodamas asmens tapatybės dokumentas.
LGBTI šeimos jaučiasi nesaugios kasdienėse situacijose
Teisės aktų spragos, susijusios su LGBTI šeimomis, sukelia daugybę sunkumų LGBTI asmenims įvairiose srityse. Bulgarijoje atliktas tyrimas parodė, kad dėl LGBTI šeimų teisinio pripažinimo trūkumo pažeidžiama daugiau nei 300 teisių.
Daugelis tyrimo dalyvių atskleidė, kad bijo kalbėti apie savo šeimą darbovietėje, nes baiminasi neigiamos kolegų, vadovų ir darbdavių reakcijos ir diskriminacijos. Viena respondentė iš Bulgarijos pasidalijo apie homofobišką darbo vadovo požiūrį į jos santykius su tos pačios lyties asmeniu, darbdavys teigė, kad dviejų moterų santykiai yra prastesni už heteroseksualius santykius: „tokie santykiai (tarp dviejų moterų) nėra vertinami rimtai, kaip būtų tarp vyro ir moters, o tai yra labai nemalonu“.
Tyrime dalyvavę LGBTI asmenys pateikė įvairių lygių galimybių pažeidimų pavyzdžių sveikatos priežiūros srityje: nuo kliūčių aplankyti savo partnerį ligoninėje ar priimti sprendimus dėl jo sveikatos priežiūros iki trukdžių pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis ar gauti sveikatos priežiūros išmokas. Kai kurie tyrimo dalyviai išreiškė susirūpinimą dėl galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis savo vaikams ir dėl to, kad vienas iš tėvų, kuris nėra teisiškai susijęs su vaiku, negali atstovauti vaiko interesams ar priimti jokių sprendimų dėl jo gydymo.
Beteisiai tėvai ir be pilietybės augantys ES piliečių vaikai
Nesant tėvystės teisių pripažinimo, tik biologiniai tėvai ar įtėviai yra laikomi savo vaikų tėvais, o jų partneriai neturi jokių teisių, pareigų ar teisinių ryšių su šiais vaikais. Kaip teigė daugelis tyrimo dalyvių, nebiologiniai ar vaiko negalintys įsivaikinti tėvai yra tarsi nepažįstamieji vaikams, kuriuos jie augina. Galimybės kartu įsivaikinti nėra nė vienoje tyrimo šalyje, egzistuoja teisinės ir praktinės kliūtys norint susilaukti vaiko pagalbinio apvaisinimo būdu.
Galimybė LGBTI asmenims įsivaikinti kaip vienišiems tėvams nesprendžia problemos. Tyrime dalyvavusi gėjų pora iš Bulgarijos pasidalino savo patirtimi. Kai vienas jų pateikė prašymą dėl įsivaikinimo kaip vienišas tėvas, dėl įvaikinimo procedūros jam reikėjo pateikti dokumentą, kuriame būtų nurodytas jo gyvenamosios vietos adresas ir teisės į gyvenamąją vietą. Kadangi butas priklauso kitam partneriui, vyrui reikėjo pasirašyti nuomos sutartį su savo partneriu, ir jis šiuo metu gyvena kaip nuomininkas savo namuose. Jis turi mokėti simbolinę 100 BGN nuomą savo partneriui kiekvieną mėnesį, o pastarasis savo ruožtu turi mokėti mokesčius už gaunamą nuomą.
„Būtinybę pripažinti šeimos teises LGBTI asmenims dar labiau sustiprina tai, jog vaikai, augantys LGBTI porų šeimose, dažnai atsiduria itin pažeidžiamoje padėtyje. Susiduriama su sunkumais net siekiant gauti vaiko tapatybę patvirtinančius dokumentus, tad susidaro situacijos, kai Europos Sąjungos piliečių vaikai auga neturėdami elementarių piliečio dokumentų, tokių, kaip gimimo liudijimas ar pasas“, - tarptautinio tyrimo rezultatus komentavo asociacijos LGL atstovė teisininkė Monika Antanaitytė.
Toks pavyzdys yra mažylės Saros situacija. Sara gimė 2019 m. Ispanijoje bulgarės ir Gibraltare gimusios britės šeimoje. Gimęs vaikas gavo gimimo liudijimą, kuriame buvo nurodytos jos dvi motinos, tačiau jame nenurodyta, kuri iš jų yra biologinė vaiko motina. Pagal galiojančius Ispanijos įstatymus, vaikas negalėjo gauti Ispanijos pilietybės, nes nė viena iš jos motinų nėra Ispanijos pilietė. Mergaitei nebuvo suteikta ir Jungtinės Karalystės pilietybė, nes pagal galiojančius Jungtinės Karalystės įstatymus jos motina iš Gibraltaro negalėjo perduoti pilietybės.
2020 m. sausio 29 d. bulgarė motina pateikė dokumentus dėl Saros gimimo liudijimo išdavimo Bulgarijoje, kad jai būtų suteikta Bulgarijos pilietybė. Sofijos savivaldybės Pancharevo rajonas atsisakė išduoti mažylės Saros gimimo liudijimą, motyvuodamas tuo, kad dvi motinos negali turėti biologinio vaiko ir kad tokio gimimo liudijimo išdavimas prieštarautų viešajai tvarkai, nes Bulgarija nepripažįsta tos pačios lyties asmenų santuokų, sudarytų užsienyje. Tyrimo duomenimis, panašių situacijų jau yra fiksuota ir Lenkijoje.
ES lygio priemonės LGBTI porų situacijos gerinimui
Viena iš reikšmingiausių Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) bylų dėl LGBTI šeimų Europos Sąjungoje, žinoma kaip Coman byla, buvo pradėta Rumunijoje. ESTT, taikydamas ES Laisvo judėjimo direktyvos nuostatas, suformulavo taisykles dėl tos pačios lyties sutuoktinių migracijos teisių pripažinimo ir sudarė pagrindą panašioms byloms kitose šalyse, tarp jų - Lietuvoje ir Bulgarijoje 2019 m. Tiesa, šiuo atveju išsprendžiamas tik labai siauras klausimas dėl leidimo gyventi šalyje suteikimo šeimos susijungimo pagrindu.
2020 m. lapkričio 11 d., Europos Komisija žengė svarbų žingsnį į priekį priimdama 2020–2025 LGBTIQ lygybės strategiją. Tai yra pirmoji tokia Komisijos strategija dėl LGBTIQ lygių teisių, sustiprinanti Europos Komisijos įsipareigojimą sukurti lygybės sąjungą, siunčiant svarbią palaikymo žinią visoje ES.
2021 m. asociacija LGL kartu su R.I.S.E. projekto partneriais ir LR Teisingumo ministerija organizavo pirmą konferenciją Lietuvoje skirtą LGBTI asmenų šeimos teisių pripažinimo klausimams. Joje sveikinimo žodį tarusi ES Lygybės komisarė Helena Dalli teigė: „2022 m. Europos Komisija pasiūlys horizontaliąją teisėkūros iniciatyvą dėl abipusio tėvystės pripažinimo valstybėse narėse“.
LGBTI bendruomenės kova už lygias teises
Skirtingai negu Lietuvoje, kai kuriose kitose tyrimo šalyse neegzistuoja konstitucinė santuokos sąvoka, siejama išimtinai tik vyro ir moters santykiais. Paradoksalu, bet Rumunijoje vykusi stambi kampanija, nukreipta prieš LGBTI žmogaus teises, ir siekis referendumo būdu pakeisti konstitucinę santuokos sąvoką, suveikė priešingai. Ji sutelkė LGBTI bendruomenę ir jos rėmėjus: referendumas, nesulaukus pakankamo „tradicinių vertybių“ gynėjų palaikymo, paprasčiausiai neįvyko.
„Mes, LGBT žmonės, kurie yra šeima, nebeturėtume slėptis. Turėtume kovoti ir parodyti, kad mes egzistuojame, esame čia su jumis ir gyvename tokį patį gyvenimą kaip jūs“, - sakė tyrimo dalyvė Irene iš Rumunijos.
Tyrimo šalyse taip pat buvo fiksuoti duomenys apie vykstančius teismo procesus, susijusius su LGBTI šeimos teisių pripažinimu. Konkrečių pokyčių pastebėta kaimyninėje Latvijoje: Latvijos konstitucinis teismas priėmė progresyvius sprendimus dvejose skirtingose bylose dėl LGBTI asmenų šeimos teisių. 2020 m. vienoje jų buvo pripažintos motinystės/tėvystės atostogos tos pačios lyties asmenų porai, kitoje teismas pareiškė, kad reguliavimas, nustatantis, jog tos pačios lyties partneris turi mokėti didesnį mokestį valstybei už mirusio partnerio paliktą turtą, palyginus su sutuoktinių mokamais mokesčiais, turėtų būti panaikintas.
Tyrimo dalyviai pažymėjo, kad LGBTI žmonių motyvavimas būti atviriems ir atskleisti savo tapatybę kasdieniame gyvenime taip pat gali padidinti visuomenės palankumą, o didelį vaidmenį vaidina aktyvi bendruomenė.
Džiaugiuosi, kad pastaruoju metu girdisi vis daugiau LGBTI bendruomenės balsų, siekiančių lygiateisiškumo. Matau, kad auga bendruomenės lūkesčiai, ir tai sustiprina viltį, kad netrukus sulauksime dienos, kai LGBTI šeimos savo šalyje galės jaustis saugiau ir oriau. Didžiuokimės ir siekime pripažinimo“, - kalbėjo LGL vadovas Vladimiras Simonko.
Su LGBTI šeimų kasdienių iššūkių vertinimo ataskaita bei Rekomendaciniu dokumentu dėl LGBTI asmenų šeimos teisinių santykių pripažinimo galite susipažinti čia. Leidiniai yra projekto R.I.S.E., finansuojamo Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietybės programos lėšomis, dalis.
