Kriminalinė istorija dėl įtarimų sunkiais nusikaltimais Kristijonui Bartoševičiui virto ir politiniu skandalu.
Opozicijos iniciatyva sušaukta neeilinė sesija, kurioje toliau bus aiškinamasi, kas galėjo nutekinti informaciją dabar jau buvusiam parlamentarui – o kad ji anksčiau laiko pasiekė įtariamojo ausis, neabejoja ir dalis įtakingų valdančiųjų.
Tiesioginę Seimo neeilinės sesijos plenarinio posėdžio transliaciją galite stebėti čia:
A.Mazuronis: komisija galėjo leisti pasiekti maksimalų rezultatą
15:52
Anot Darbo partijos lyderio Andriaus Mazuronio, laikinoji komisija galėjo leisti pasiekti maksimalų rezultatą šiuo priešrinkiminiu laiku.
Jis taip pat teigė, kad žodis apie apkaltą jam sukosi ant liežuvio, nes esą kažkada apkalta prezidentui vyko dėl užuominos apie galimą sekimą.
S.Skvernelis: klausimų kasdien tik daugiau
15:49
S.Skvernelis po balsavimo žurnalistams sakė, kad jis nenustebęs – esą tikėtasi, kad komisija bus atmesta, nes valdantieji turi daugumą ir „apeliavimas į sąžinę neturi prasmės“.
„Tokių nusikaltimų atvejų, kai prievartaujami vaikai, seksualiai tvirkinami, o jiems čia nereikšmingas įvykis, jie su šypsenom atmetinėja komisijos sudarymą, kuri galėjo atsakyti į klausimus, sako, kad į visus klausimus atsakyta. Bet kiekvieną dieną tų klausimų tik daugiau. Ir melo daugiau. Nemirksėdami meluoja, kaltindami visus aplinkui, ir žurnalistus, ir mano asmeniui skirdami ypatingą dėmesį.
Jeigu būtų pasakę tiesą nuo pat pradžių, viso to nebūtų“, – teigė S.Skvernelis.
Jo teigimu, jeigu nebūtų neeilinės sesijos, nebūtų atskleista naujų faktų. Anot S.Skvernelio, teiginiai, kad tai tik rinkiminė kova, yra nesąmonė, nes su konservatoriais jo partija dėl tų pačių rinkėjų nekonkuruoja.
TS-LKD vadovo Gabrieliaus Landsbergio teiginius apie rinkiminę kovą S.Skvernelis pavadino apgailėtinais.
Jis tikino, kad taškai nesudėti, todėl kovo 10 dieną galima tikėtis naujų dalykų. Ir tada esą valdantieji nebegalės dangstytis rinkimais.
„Valstiečiai“ neatmeta galimybės grįžti prie komisijos klausimo
15:44
„Valstiečių“ atstovas Dainius Gaižauskas žurnalistams po sprendimo sakė, kad tiek Saulius Skvernelis, tiek Agnė Širinskienė paskubėjo. Per mažai Seimo narių esą galėjo dalyvauti.
Tačiau, anot D.Gaižausko, šis sprendimas neužkerta kelio ateityje vėl grįžti prie komisijos sudarymo klausimo.
Komisijai nepritarė
15:28
Tačiau Seimas nepalaikė siūlymo sudaryti laikiną komisiją dėl galimo informacijos nutekinimo apie Kristijono Bartoševičiaus atžvilgiu teisėsaugos atliekamą ikiteisminį tyrimą.
S.Skvernelis pareiškė, kad „apgailėtina kolegų reakcija“ – esą po balsavimo tarp valdančiųjų būta šypsenų.
O į Sergejaus Jovaišos klausimą, kad galbūt jis galįs pasakyti, kad nutekino tą informaciją, nes taip kalbėjęs, S.Skvernelis atsakė: „Šventoji dvasia nutekino“.
Parlamentiniu tyrimu buvo siūloma atsakyti į klausimus, kokiomis aplinkybėmis Čilėje komandiruotėje buvęs K. Bartoševičius netikėtai atsisakė mandato, prieš Generalinei prokuratūrai kreipiantis į Seimą dėl jo neliečiamybės.
Komisija turėjo išsiaiškinti, ar „nebuvo sudarytos prielaidos atskleisti duomenis apie K. Bartoševičiaus atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą anksčiau, nei apie šį ikiteisminį tyrimą viešai paskelbė Generalinė prokuratūra“.
Sąsajos su Garliavos istorija
15:23
S.Skvernelis, paklaustas, ar ši istorija nevirs tokia pat, kaip nutiko su Garliava, kalbėjo, kad ir tuomet buvo daromos panašios klaidos, kai dalis politikų įsivėlė į procesus, skleidė įvairias žinias.
Jis pabrėžė, kad norėta šitą istoriją Seime užglaistyti, o tai virto į vis augantį kamuolį, kai prisimenamos naujos detalės, daromos naujos prielaidos ir išvados.
Informacija sklis?
15:16
S.Skvernelis teigė, kad Lietuva yra nedidelė šalis, tad informacija pradės sklisti anksčiau ar vėliau. Esą tėvai norės žinoti, į kokius būrelius gali leisti savo vaikus, tad kalbėsis tarpusavyje.
Jis teigė esąs įsitikinęs, kad pasitikėjimas ir teisėsauga yra susvyravęs.
O komisija Seime kalbėtų apie politinį pasitikėjimą, o ne teisinį vertinimą.
„Visuomenė turi teisę žinoti, bet jei nepranešime mes, tai tas žinojimas atsiras iš spėlionių, netikrų pranašų ir t.t.“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Jo teigimu, jeigu prokuratūra pradės ikiteisminį tyrimą pagal Socialdemokratų frakcijos kreipimąsi dėl nutekintų duomenų, tuomet tektų laikinai komisija veiklą sustabdyti. Dabar vykdomi tyrimai esą nebūtų susiję su tuo, ką svarstytų laikinoji komisija.
S.Skvernelis: komisija atsakytų į klausimus
15:06
S.Skvernelis Seimo tribūnoje pristatė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimo informacijos nutekinimo apie Kristijono Bartoševičiaus atžvilgiu teisėsaugos atliekamą ikiteisminį tyrimą aplinkybių nustatymo sudarymo“ projektą.
Kalbėdamas jis teigė, kad turėjo nusivilti visi, kurie manė, jog neeilinė sesija virs kažkokiu cirku. Esą tema per daug rimta, kad būtų galima juokauti ar šaipytis.
Anot S.Skvernelio, kai buvo surinkti parašai surengti šią sesiją, atsirado prisiminimai apie susitikimus, skambučius ir t.t.
Jis kartojo, kad visą informaciją galima buvo pateikti iš karto, todėl galbūt nebereikėtų ir šio posėdžio. Juolab kad ir šiandien Seimo pirmininkė sako išgirdusi, jog tai ne Liberalų frakcijos atstovas, o generalinė prokurorė tikina nieko panašaus nesakiusi.
„Gal to ir nebūtume išgirdę, jeigu nebūtume čia šiandien susirinkime. Nes atminties sugrįžimo impulsai ar indikacijos prasidėjo tuomet, kai buvo surinkti 47 parašai šitai sesijai“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Jo teigimu, pagrindinis klausimas lieka atviras: „Kokia šventa dvasia Čilėje esantį Seimo narį apšvietė, kad reikia trauktis. Turbūt visi suprantame dėl ko. Nes buvo pasiųsti impulsai į Čilę, kad jūsų atžvilgiu yra galimi rimti įtarimai ir traukitės iš Seimo.
Kas būtų atsitikę, jeigu ta informacija būtų paskelbta? Ar būtų pasmerkti? Taip, turbūt būtų natūrali visų reakcija pasakyti, kad toks kolega trauktųsi iš Seimo. Kam tai reikėjo slėpti? Neatsakymai į klausimus kuria sąmokslo teorijas.“
Jis ragino pritarti komisijos sudarymui, nes tai būtų puiki galimybė atsakyti į klausimus. O besibaiminantiems, kad pasklis ikiteisminė informacija, jis sakė, jog bus pasižadama neskleisti informacijos.
Komisijoje valdančioji dauguma turės ir pirmininką joje, ir daugumą, kalbėjo S.Skvernelis, tačiau esą būtina atsakyti į visus klausimus.
V.Bakas: tai – tik ledkalnio viršūnė
14:19
Prie tribūnos stojęs opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Vytautas Bakas prakalbo apie seksualinio smurto prieš vaikus mastą Lietuvoje ir Europoje.
„Kai mes diskutuojame, kad 200, 300 vaikų nukenčia, tai tėra tik ledkalnio viršūnė“, – kalbėjo parlamentaras.
Jis teigė besiremiantis Europos Tarybos tyrimais, kuriuose, anot jo, sakoma, kad „seksualinė prievarta Europoje paveikia 1 iš 5 vaikų, o kas 7 auka yra jaunesnė nei 6 metų“.
„Įsivaizduokit, jeigu, Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje gyvena maždaug 500 tūkst. vaikų ir jeigu pažiūrėtume į Europos tendencijas, tai kalbame ne apie šimtus – problema, kurią mes matome šio skandalo metu yra tik ledkalnio viršūnė, nes kalba gali eiti apie dešimtis tūkstančių vaikų, kurie patiria seksualinį smurtą“, – pabrėžė V.Bakas.
Jo teigimu, jau Seimo pavasario sesijoje turi būti svarstoma apie tokį smurtą patyrusių vaikų apsaugą ir vaiko teisių užtikrinimą.
Apie Panevėžio regioną nekalbėjo
14:00
Į Kęstučio Mažeikos klausimą, ar tyrimas vykdomas Panevėžio regione, generalinė prokurorė atsakė, kad to tikrai nekomentuos – tai ikiteisminio tyrimo medžiaga.
N.Grunskienė: vaikai yra saugūs
13:47
Į Aido Gedvilo klausimą, ar nuo lapkričio 15 d. galbūt dabar jau buvęs Seimo narys K.Bartoševičius galėjęs toliau bendrauti su nukentėjusiais vaikais, daryti jiems įtaką ar net galėjo atsirasti daugiau aukų, N.Grunskienė atsakė, kad informacijos apie kokį nors poveikį ji neturinti.
Tačiau daugiau informacijos ji sakė nepateiksianti, primindama, kad nukentėjusieji yra itin jautri grupė – vaikai.
P.Gražulis klausė, ar buvo padaryta viskas, kad išvažiuodamas iš Lietuvos įtariamasis galėjo sunaikinti kokius nors įrodymus, tačiau generalinė prokurorė teigė, jog bylos tyrimą vykdo prokurorai ir ji to nekomentuosianti.
„Nereikia norėti, kad ikiteisminis tyrimas baigtųsi per savaitę. Atliekami veiksmai, kuriuose gali dalyvauti ir pats įtariamasis, ir jo pasirinktas gynėjas. Ikiteisminis tyrimas nesibaigs taip greitai, kaip norisi.
Psichologinė ir kitokia pagalba vaikams teikiama, aš manau, jie jaučiasi saugūs. Jeigu būtų kitaip, mes žinosime ir galėsime tai pakeisti“, – kalbėjo N.Grunskienė.
Kiek pareigūnų žinojo – nežino
13:39
Liberalė Edita Rudelienė klausė, kiek teisėsaugos pareigūnų žinojo apie šį tyrimą.
N.Grunskienė teigė, kad tikslaus skaičiaus nežinanti, bet jų buvo labai mažai. Tik tie, kurie tiesiogiai dirbo su šiuo tyrimu.
Generalinė prokurorė išgirdo priekaištų ir dėl jos pasakytos frazės žiniasklaidai, kad ji pateikusi faktus, o išvadas esą gali pasidaryti visi patys.
Andrius Bagdonas ta proga dar kartą paklausė, ar prokuratūra atliks tyrimą dėl galimo informacijos nutekėjimo.
„Esame gavę socialdemokratų paklausimą, kai priimsime sprendimą, pranešime“, – pakartojo generalinė prokurorė.
Priminė, ką palietė ši istorija
13:32
N.Grunskienė atsakydama į Seimo narių klausimus dar kartą priminė, ką palietė tiesiogiai ši istorija – vaikus, tad esą galbūt nėra malonu tokias diskusijas klausyti ir jiems patiems, ir jų tėvams.
Ji pabrėžė, kad prokuratūra yra gavusi Socialdemokratų frakcijos kreipimąsi atlikti tyrimą dėl informacijos nutekinimo, tas tyrimas esą vyksta, kai bus baigtas, apie sprendimą pažadėjo viešai pranešti.
N.Grunskienė tikina, kad frakcijos, kuriai priklauso ar nepriklauso Seimo narys, apie kurį ji kalbėjo su Seimo pirmininke dar sausio 20 dieną, neminėjusi. Ji teigė, kad, kiek prisimena, tai neminėjusi ir liberalų.
Seimo pirmininkė kiek anksčiau sakė, kad trumpame susitikime su N.Grunskiene išgirdusi tik tiek, jog tas Seimo narys tikrai ne liberalas.
Klausimas apie pietus
13:27
S.Skvernelis po generalinės prokurorės atsakymų dar klausė, kaip sakė, asmeninio klausimo apie sausio 23-ąją, pirmadienį, paminėjęs, kad po „juodojo penktadienio“ atėjo ir visam Seimui juodas pirmadienis: „Ar tą juodąjį pirmadienį restorane „Neringa“ pietavote su dviem žavingomis damomis?“
Į tai N.Grunskienė atsakė, kad ne, tai nėra tiesa: „Tą dieną nepietavau su žavingomis damomis ir nebuvau centre.“
Prokurorė tikino niekada nepietavusi su Seimo pirmininke ir premjere. O su I.Šimonyte esą šio tyrimo neaptarinėjusi.
Tą patį patvirtino ir Seimo salėje buvusi premjerė.
Apie K.Bartoševičiaus pasitraukimą nežinojo
13:23
N.Grunskienė teigė, kad apie tai, jog K.Bartoševičius traukiasi iš Seimo, sužinojusi vėliau, nei ši žinia pasklido viešoje erdvėje: „Mano darbotvarkė įtempta“.
Ji tvirtino, kad jokios informacijos apie ketinimus kreiptis į Seimo pirmininkę dėl buvusio Seimo nario K.Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo, neteikė nei Policijos departamentui, policijos generaliniam komisarui, jo pavaduotojams, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkui arba pavaduotojams, taip pat ikiteisminį tyrimą atliekančios policijos įstaigos tyrėjams ir vadovams.
N.Grunskienė: apie tyrimą žinojau nuo jo pradžių
13:12
Seimo posėdyje į iš anksto raštu pateiktus klausimus atsakė ir generalinė prokurorė Nida Grunskienė.
Jai buvo pateikta 13 klausimų. Juos visus galite rasti čia.
Atsakydamas į klausimą, kada ikiteisminį tyrimą atliekanti policijos įstaiga ar šį tyrimą kontroliuojantis prokuroras kreipėsi į Generalinę Prokuratūrą dėl buvusio Seimo nario, buvusio TS-LKG frakcijos Seime nario Kristijono Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo, ji sakė, kad apie tyrimą žinojo nuo pat pradžių lapkritį, nes „pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo kreiptasi į mane“.
Tyrimą atliekantiems prokurorams sausio viduryje apsisprendus pareikšti įtarimus ir apklausti tuometinį Seimo narį, N.Grunskienė sako nusprendusi išsiaiškinti, ar bus organizuojama neeilinė sesija.
„Prieš susitikimą su Seimo pirmininke su visa tyrimo medžiaga susipažinau asmeniškai. Įsitikinusi, kad prašymas būtų pagrįstas, susitikau su Seimo pirmininke“, – sakė generalinė prokurorė.
Raštas dėl K.Bartoševičiaus Seimui buvo išsiųstas, kaip sakė N.Grunskienė, sausio 23 d., prieš 11 val.
Generalinė prokurorė tikino, kad susitikimas su Seimo pirmininke buvo nurodytas jos darbotvarkėje.
Jos teigimu, susitikimas penktadienį, sausio 20 d., su Seimo pirmininke buvo būtinas, kadangi tuo metu nevyko Seimo sesija, tad ji negalėjusi kreiptis į Seimą įprastu būdu. N.Grunskienė teigė, kad su niekuo nei laiko, nei pokalbio su Seimo pirmininke temų neaptarinėjo.
„Susitikimas buvo derinamas mano iniciatyva, paskambinau ir paklausiau, ar galėtume trumpam susitikti. Man buvo pasiūlytas laikas 11 val., man tas laikas tiko“, – pasakojo iš Seimo tribūnos N.Grunskienė.
Ji dar kartą patvirtino, kad V.Čmilytę-Nielsen informavo apie vykdomą tyrimą ir nurodė, dėl ko tas tyrimas vyksta. Tačiau nei pavardės, nei kitų duomenų, kaip būtų galima identifikuoti Seimo narį, ji tikino neatskleidusi. O susitikimas buvęs labai trumpas, vos apie penkių minučių.
„Susitarėme, kad susiklosčius tokiai situacijai prokuratūra pirmadienį pateiks oficialų raštą dėl neeilinės sesijos. Taip ir buvo padaryta“, – kalbėjo generalinė prokurorė.
Papildomų klausimų užduoti negalėjo
13:08
Seimo opozicija prašė, kad į iš anksto raštu užduotus klausimus atsakiusi V.Čmilytė-Nielsen sutiktų parlamento tribūnoje likti ilgiau ir atsakyti į papildomus kolegoms kilusius klausimus.
Tačiau tai nenumatyta.
Reaguodama į tai, Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija pakvietė ją po plenarinio posėdžio atvykti į susitikimą.
V.Čmilytė-Nielsen pažymėjo nesislapstanti ir ateisianti į frakcijas, kurios ją kvies.
Kitų sausio 20-osios susitikimų neatskleidė
13:02
Opozicija V.Čmilytės-Nielsen klausė, kodėl ji nuo visuomenės ir žiniasklaidos slėpė N.Grunskienės vizitą, kodėl apie jį prabilta tik pradėjus beveik savaitei po jo.
Ji aiškino, kad jokios informacijos nuo visuomenės ar žiniasklaidos neslėpė ir neslėps.
Seimo pirmininkė teigė, kad vertindama, jog sausio 20-osios susitikimo iniciatorė buvo generalinė prokurorė, ji manė, kad pati N.Grunskienė pasidalins informacija apie tądien įvykusį susitikimą, jei manys, kad tai yra svarbu.
„Tačiau nei sausio 23 d., nei vėlesnėmis dienomis, Generalinė prokuratūra apie šį mūsų susitikimą viešai neužsiminė. Darau prielaidą, kad įtariamo informacijos nutekinimo kontekste generalinė prokurorė vertino, jog mūsų susitikimas nebuvo reikšmingas, nes ikiteisminio tyrimo medžiaga man neatskleista.
Sausio 26 d. gavau pirmąją žiniasklaidos, „Lietuvos ryto“ žurnalisto, užklausą apie mano ir generalinės prokurorės penktadienio gyvo susitikimo ir pirmadienio telefoninio pokalbio aplinkybes. Žurnalistas buvo gana tiksliai informuotas apie mudviejų su generaline prokurore pokalbio detales. Šį faktą patvirtinau. Ir atsakiau į su šiais pokalbiais susijusius klausimus“, – komentavo V.Čmilytė-Nielsen.
Taip pat ji norėjo atsakyti į klausimą, kuris jai nebuvo užduotas.
„Dėl sausio 20 dieną po pokalbio su generaline prokurore vykusių mano susitikimų. Kaip jau minėjau, jų buvo du. Pirmasis, nuotolinis, su Liberalų sąjūdžio frakcija, antrasis – su ministre pirmininke.
Nors susitikimo su generaline prokurore metu man nebuvo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, o gauta nuasmeninta informacija aš su niekuo nesidalinau, akivaizdu, kad viešai diskusijai pakrypus tokia linkme, kokia yra antrą savaitę, kiekvienas su manimi penktadienį susitikęs ar kalbėjęs politikas automatiškai tampa viešu nepagrįstų įtarinėjimų objektu.
Kadangi žinau, ką man sakė generalinė prokurorė ir kad informacija negalėjo nutekėti, jei taip buvo, nemačiau reikalo į šią istoriją ir viešą aiškinimąsi velti kitus žmones, kurie tą penktadienį su manimi buvo iš anksto suplanavę susitikimus“, – aiškino Seimo vadovė.
Papasakojo apie susitikimus
12:54
V.Čmilytė-Nielsen aiškino, kad su niekuo iš N.Grunskienės gauta informacija nesidalino.
Apie generalinės prokurorės vizitą sausio 20 dieną ji tikino neinformavusi nė vieno Liberalų sąjūdžio frakcijos ar Liberalų sąjūdžio nario, Liberalų sąjūdžio frakcijos patarėjo ar padėjėjo.
„Ne, apie generalinės prokurorės N.Grunskienės vizitą ir jo tikslą neinformavau nei Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos, nei jos frakcijos Seime narių, nei ministrės pirmininkės, nei kitų Vyriausybės narių. Kaip jau minėjau atsakydama į ankstesnį klausimą, po pokalbio su generaline prokurore laukiau jos formalaus kreipimosi raštu“, – teigė ji.
„Su K.Bartoševičiumi sausio 20 dieną ar vėlesnėmis dienomis aš nekontaktavau, jokia forma nesiunčiau, neteikiau jam jokios informacijos“, – vėliau pridūrė V.Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė aiškino, kad vėliau tądien vykę du jos susitikimai buvo darbiniai, numatyti iš anksto.
14 valandą ji dalyvavo nuotoliniame Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje. 15 valandą įvyko kassavaitinis jos darbinis susitikimas su premjere Ingrida Šimonyte.
Ji aiškino, kad partinių susitikimų darbotvarkėje įprastai nežymi, nes jie nesusiję su jos, kaip Seimo pirmininkės, pareigomis.
Pasak V.Čmilytės-Nielsen, kassavaitiniai susitikimai su Ingrida Šimonyte darbotvarkėje įprastai taip pat neįvardijami, kaip ir kiti darbiniai vidiniai susitikimai. Įprastai per savaitę Seimo pirmininkė ir premjerė susitinka bent po kartą.
„Iš viso tą dieną buvo keturi darbotvarkėje nepažymėti susitikimai. Be ką tik paminėtų, ryte, prieš generalinės prokurorės skambutį, buvau susitikusi su Seimo vicepirmininku Jonu Jaručiu“, – nurodė ji.
Trumpas susitikimas
12:46
V.Čmilytė-Nielsen aiškino, kad generalinė prokurorė derindama susitikimą pasakė, kad nori perduoti tam tikros informacijos, taip pat paminėjo, jog susitikimas užtruks ne ilgiau kaip 2–3 minutes.
Kokią informaciją norima perduoti, generalinė prokurorė Seimo pirmininkės sekretoriato darbuotojai neatskleidė.
„Apie planuojamą susitikimą nieko neinformavau. Šis susitikimas taip pat nebuvo pažymėtas mano oficialioje darbotvarkėje, nes buvo suderintas ir įvyko vos per valandą“, – teigė Seimo pirmininkė.
Ji aiškino, kad susitikimas su N.Grunskiene buvo labai trumpas, truko ne ilgiau nei 5 minutes.
Generalinė prokurorė, pasak V.Čmilytės-Nielsen, paklausė, ar Seimas ketina šaukti neeilinę sesiją. Ji atsakė, kad šiuo metu tokių planų nėra.
„Tuomet nenurodydama konkrečių Baudžiamojo kodekso straipsnių ji informavo mane, kad vienas iš Seimo narių įtariamas sunkiais nusikaltimais, taip pat nurodė, kad tai susiję su nepilnamečio asmens ar asmenų tvirkinimu, ir pasakė, kokios laisvės atėmimo bausmės gresia už šias veikas“, – aiškino ji.
Ši žinia Seimo pirmininkę smarkiai šokiravo.
Generalinė prokurorė, kaip teigė V.Čmilytė-Nielsen, nepasakė nei Seimo nario vardo, pavardės, nei kokiai frakcijai ar partijai priklauso, jis yra valdančiosios daugumos ar opozicijos atstovas.
„Ji paminėjo tik tai, kad įtariamas Seimo narys nėra Liberalų sąjūdžio frakcijos narys. Pateikta nuasmeninta informacija man neleido identifikuoti įtariamo Seimo nario.
Todėl kalbėjimas apie ikiteisminio tyrimo informacijos nutekėjimą iš manęs neturi jokio pagrindo.
Kiek man žinoma, Generalinė prokurorė jau ir viešai patvirtino, kad man sausio 20-ąją pateikta informacija nebuvo ikiteisminio tyrimo medžiaga“, – į opozicijos klausimą atsakė V.Čmilytė-Nielsen.
Atsakyti į klausimus stojo V.Čmilytė-Nielsen
12:40
Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen opozicijos atstovai raštu uždavė dešimt klausimų.
Pirmasis jų buvo apie jos ir generalinės prokurorės Nidos Grunskienės sutikimo, vykusio sausio 20-ąją, derinimą.
V.Čmilytė-Nielsen aiškino, kad sausio 20 dieną, apie 10 valandą ryto, N.Grunskienė paskambino į Seimo pirmininkės sekretoriatą. Atsiliepė V.Čmilytės-Nielsen atstovė spaudai.
„Generalinė prokurorė ją informavo, kad norėtų skubiai atvykti į Seimą ir susitikti su manimi. Susitikimo tikslas nebuvo detalizuotas, tik pranešta, kad generalinė prokurorė nori perduoti man tam tikros informacijos.
Atstovė spaudai perdavė man šį generalinės prokurorės prašymą, sutikau ją priimti nedelsdama, pasiūliau atvykti 11 arba 12 valandą. Tokį mano atsakymą darbuotoja perdavė generalinei prokurorei. N.Grunskienė į mano kabinetą atėjo 11 valandą“, – nurodė parlamento vadovė.
V.Čmilytė-Nielsen sulaukė P.Gražulio įžeidimų
12:33
V.Čmilytė-Nielsen sakė sulaukusi kolegos Petro Gražulio įžeidimų.
„Gerbiamas Petrai, Seimo koridoriuose jūs šiandien pasitikote mane šūksniais, kad Dievas yra, kad aš esu pedofilė ir kad aš esu melagė. Jūsų retorika nuolatos yra tokia, kuri pasiekia dugną, ir labai apmaudu, kad tą jūs sau leidžiate tiek Seimo koridoriuose, tiek ir Seimo salėje“, – į klausimą, kodėl nenori atsakyti į papildomus, ne raštu užduotus parlamentarų klausimus Seimo plenarinio posėdžio metu, atsakė ji.
P.Gražulis replikavo, kad tai, jog Dievas yra, žino, o kas kalbama koridoriuose, esą nereikia įdėti į jo lūpas.
Komitetas sprendimo nepriėmė
12:21
11.45 val. turėjęs prasidėti Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdis prasidėjo 15 minučių anksčiau.
Opozicijai priklausantys parlamentarai, rengiantys neeilinę sesiją, sakė, kad tokiu būdu norima „užčiaupti“ opoziciją.
Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė siūlė komitetui atsisakyti svarstyti šį klausimą ir „nepritempinėti“.
Vis dėlto, valdančiųjų planai pripažinti opozicijos iniciatyvą prieštaraujančia pagrindiniam šalies įstatymui nepavyko.
Kaip per posėdį sakė komiteto pirmininkas, konservatorius Stasys Šedbaras, paaiškėjo, jog vidinėje dokumentų tvarkymo sistemoje įvyko klaida.
„Teisės departamentas vakar pasakė – ko jūs iš mūsų norite? Mes tiesioginio prieštaravimo Konstitucijai neparašėme“, – pasakojo S.Šedbaras.
Po posėdžio A.Širinskienė 15min teigė, kad tokia įvykių eiga ją pribloškė, parlamentarė tuo pačiu svarstė, kad taip įvyko dėl to, kad komitete valdantieji neturėjo „kažkieno balso“.
„Antraip nepaaiškinama“, – pabrėžė opozicijai priklausanti Seimo narė.
J.Sabatauskas: tiesos paieškos būtinos
12:17
Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos atstovas parlamento vicepirmininkas Julius Sabatauskas sakė, kad parlamentas pradeda nelengvą, bet būtiną kelią į tiesą. Esą juo turi žengti visi.
Anot politiko, žinant tiesą būtų galima atsakyti visuomenei į daugybę susikaupusių klausimų
„Tiesos ir teisingumo paieškos niekada nebuvo ir nebus lengvos. Priešingai – dažniausiai jos sunkios, skausmingos. Tačiau teisinėje valstybėje būtinos“, – akcentavo jis.
Kartu J.Sabatauskas užsiminė kažkuo panaši istorija, kai visuomenei trūko aiškumo ir atsakymų. Tik šįsyk, kaip pažymėjo, asmenys galimai nusikaltimus darė dirbdami Seime.
„Seimui mestas šešėlis, yra pagrindo įtarti, kad kažkas iš Seimo narių nutekino prokuratūros informaciją, kažkas galbūt įspėjo nusikaltimais įtariamą buvusį Seimo narį. Stiprų politinį motyvą tai padaryti – įspėti buvusį Seimo narį – galėjo turėti valdančiosios koalicijos atstovai“, – kalbėjo jis.
Pasak J.Sabatausko, šiuo atveju būtina kelti politikų atsakomybės klausimą.
Norint užtikrinti demokratijos principų veikimą, skaidrumą, viešumą, atskaitomybę rinkėjams, jo nuomone, delsti negalima, reikia nedelsiant pradėti parlamentinį tyrimą.
Įvykių chronologija
- 2023 m. sausio 20 d., penktadienį, 9 val. generalinė prokurorė N.Grunskienė dalyvauja pasitarime įprastame pasitarime Vyriausybėje.
- 2023 m. sausio 20 d. 11 val. N.Grunskienė susitinka su Seimo pirmininke V.Čmilyte-Nielsen ir praneša jai, kad pirmadienį kreipsis į Seimą dėl neįvardyto Seimo nario neliečiamybės panaikinimo. Generalinė prokurorė teigia nurodžiusi Baudžiamojo kodekso straipsnius. Seimo pirmininkė teigia, kad straipsniai nebuvo nurodyti.
- 2023 m. sausio 20 d. dieną, nenurodytu laiku, V.Čmilytė-Nielsen susitinka su premjere I.Šimonyte. Kalbasi apie neeilinės sesijos poreikį, bet, abiejų teigimu, apie būsimą generalinės prokurorės kreipimąsi nepraneša. V.Čmilytė-Nielsen teigia niekam iki pirmadienio nepranešusi apie būsimą generalinės prokurorės kreipimąsi.
- 2023 m. sausio 20 d. dieną, neįvardytu laiku, TS-LKD seniūnė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė gauna frakcijos nario K.Bartoševičiaus žinutę, kad jis rengiasi atsisakyti Seimo nario mandato. R.Morkūnaitė-Mikulėnienė paskambina jam paklausti, ar iš tiesų. Jos teigimu, ji apie įtarimus K.Bartoševičiui nieko nežino.
- 2023 m. sausio 20 d., apie 20 val. Čilėje esantis K.Bartoševičius atsiunčia el. paštu Vyriausiajai rinkimų komisijai prašymą panaikinti Seimo nario mandatą.
- 2023 m. sausio 23 d., pirmadienį, ryte N.Grunskienė kreipiasi į Seimo pirmininkę prašydama šaukti neeilinę Seimo sesiją ir naikinti neįvardijamo Seimo nario neliečiamybę.
- Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen skambina N.Grunskienei ir klausia, ar Seimo narys, kurio neliečiamybę norima naikinti, nėra K.Bartoševičius, kuris penktadienį paprašė panaikinti jo mandatą.
- Generalinė prokurorė Seimui siunčia antrą raštą, kuriame jau įvardijama K.Bartoševičiaus pavardė. Prokurorės teigimu, K.Bartoševičiui apie jo atžvilgiu vykdomą tyrimą iki tol neturėjo būti žinoma.
- 2023 m. sausio 24 dieną VRK panaikina jo Seimo nario mandatą.
- 2023 m. vasario 1 d. K.Bartoševičius apklaustas, jam pareikšti įtarimai dėl 4 nepilnamečių prievartavimo esant Seimo nariu.
Įtarimai dėl nusikaltimų dirbant Seime
Buvusiam didžiausios valdančiosios frakcijos – Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) – nariui K.Bartoševičiui pateikti įtarimai seksualiniu vaikų prievartavimu, kai galimi nusikaltimai padaryti dirbant parlamente.
Opozicija įsitikinusi, kad jis anksčiau laiko buvo informuotas apie teisėsaugos jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą.
-
A.Kubilius – apie G.Landsbergio nuopelnus, I.Šimonytės galimybes ir G.Nausėdą be ryškesnio vaidmens
-
Valdantieji smarkiai įklimpo: išlįs trumpos melo kojos ar išsibalins mundurus?
-
Konservatorė apie kontaktą su K.Bartoševičiumi Čilėje: susisiekė šifruoto susirašinėjimo programėle, žinutės neliko
-
Neeilinės sesijos tikslas pakibo ant plauko: prieštarauja Konstitucijai?
-
Advokatas apie galimą informacijos nutekinimą Seime: tyrimo duomenų paviešinimas yra tik prokuratūros problema
K.Bartoševičius buvo komandiruotėje Čilėje, kai Lietuvoje generalinė prokurorė N.Grunskienė ruošėsi kreiptis į Seimą dėl jo teisinės neliečiamybės panaikinimo, ir staiga „dėl asmeninių priežasčių“ paprašė nutraukti parlamentaro įgaliojimus.
Opozicija mano, kad taip mėginta nuo visuomenės nuslėpti galimos pedofilijos istoriją ir išgelbėti konservatorius nuo gėdos bei kitų politinių problemų.
Nors valdančiųjų flagmanai dievagojasi nieko nežinoję, vis išviešinami nauji faktai ir detalės, kai kam suteikiančios daugiau aiškumo, o kai kam – keliančios dar daugiau klausimų.
