Per metus užregistruojant bemaž 60 tūkst. pranešimų dėl artimųjų smurto, o keturiais iš penkių atvejų dėl to skundžiantis moterims, tikimasi, kad įstatymas numatys veiksmingą ir į individualius poreikius orientuotą aukos apsaugos mechanizmą.
Smurtu laikomas artimoje aplinkoje veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ar neturtinę žalą.
Statistika – ledkalnio viršūnė
Galutinis balsavimas dėl įstatymo vyks vėliau, antradienio posėdyje įstatymo projektas, atnaujintas pagal Seimo komitetų, parlamentarų, teisininkų ir suinteresuotų grupių siūlymus, tik svarstomas.
Galutinis balsavimas dėl įstatymo vyks vėliau, antradienio posėdyje įstatymo projektas, atnaujintas pagal Seimo komitetų, parlamentarų, teisininkų ir suinteresuotų grupių siūlymus, buvo tik svarstomas.
Nepaisant to, vėlyvą antradienio popietę posėdyje užvirė karšta ir gerokai ilgesnė nei planuota diskusija. Jos vis tiek nepavyko baigti - „valstiečių” siūlymu, svarstyme buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio.
„Lietuvos visuomenė yra smurto visuomenė“, – savo kalbą iš tribūnos pradėjo Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė.
Anot jos, policija kasdien sulaukia vidutiniškai 120 pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, per dešimtmetį dėl to buvo pradėta 60 tūkst. ikiteisminių tyrimų.
„Mušti, prievartauti, kontroliuoti, visaip auklėti savo žmoną Lietuvoje yra daugiau nei įprasta ar laikoma normalia praktika“, – tvirtino parlamentarė. Ji atkreipė dėmesį, kad smurto liudininkais, taigi antrinėmis jo aukomis, tampa vaikai, negalintys apginti mušamos mamos ir girdintys grasinimus nužudyti.
Šiandien, pasak M.Danielės, daugiau nei pusė smurto aukų pagalbos nesikreipia, tad esą oficiali statistika – tik ledkalnio viršūnė.
Jos mintį pratęsė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė Dovilė Šakalienė, pakvietusi padėti ne tik 60 tūkst. aukų, kurios kreipiasi, bet ir pusei milijono, kurios kenčia, neišdrįsdamos prabilti. Seimo narės teigimu, laikas dėmesį nukreipti nuo smurtautojo prie aukos.
„Projektas – jau labai kompromisinis, viešoj aštrių dantų turi mažytes dantų užuominas“, – D.Šakalienė taip persakė moterų organizacijų vertinimus.
Siūlymams pritarė ir konservatorius Kęstutis Masiulis: „Žvelkime į statisiką. Dažniausiai aukos yra moterys. Nesuprantu kolegų, kurie bando įrodinėti, kad taip nebūna.“
Pasak jo, smurtą dėl lyties skatina istoriškai susiklosčiusios priežastys, socialinės rolės, kurias palaiko net religija. K.Masiulis kaip pavyzdį paminėjo čadrą turinčią nešioti moterį. Pabandžius tam pasipriešinti vyras esą gali paprieštarauti. Kita situacija – kai „moteris turi pačirškinti vyrui blynų po darbo, nes jis pavargęs, o ji – nepavargusi“.
„Smurtą dažniau patiria moterys, kaip vyras tai galiu patvirtinti“, – apibendrino K.Masiulis.
Bijo skyrybų ir savižudybių
Darbo partijos frakcijos narys Mindaugas Puidokas piktinosi, kad „Stambulo konvencija grįžta į Seimą, tik kita forma“. Jo argumentai iš esmės sutapo su konservatorės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės paaiškinimais, kodėl įstatyme nereikėtų minėti smurto lyties pagrindo.
Projekto oponentė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narė Asta Kubilienė pasigedo aiškesnio ir konkretesnio smurto apibrėžimo, ragino nedidinti savižudybių skaičiaus.
„Kas patyrė smurtą, kad yra konkrečios lyties? – iš tribūnos retoriškai klausė politikė. – Smurtaujama ne prieš lytį, o prieš silpnesnį.“
Panašiai kalbėjo ir Regionų frakcijos narys Petras Gražulis (beje, ne kartą viešai aiškinęs, kad „beržinė košė“ yra tik vaikų auklėjimo metodas) – esą negalima prieš nieką smurtauti, Baudžiamasis kodeksas net numato atsakomybę už smurtavimą.
Raštingi žmonės, jo žodžiais, žino telefono numerį 112 ir, reikalui esant, gali išsikviesti policiją. Tiesa, jis nuogąstavo, kad dėl skambučių policijai pagavus emocijoms dukart padaugės skyrybų.
Seimo narys pažymėjo, kad pats Kristus sudėliojo tokį šeimos modelį: „Vyrai, mylėkite savo moteris, o moterys – klausykite savo vyrų.“
Vietoj konvencijos – bent įstatymas
Dabartinis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas galioja jau dešimtmetį. Tačiau praėjusios kadencijos Vyriausybė ėmėsi jį atnaujinti.
Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas (CEDAW) dar 2019 m. paragino Lietuvą panaikinti reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą, kad policija galėtų pareikalauti ribojančių / apsaugos priemonių, siekiant apsaugoti nukentėjusias moteris.
Be to, Lietuva iki šiol neratifikavusi pasirašytos Stambulo konvencijos. Jos kritikai aiškino, esą pakaktų nacionalinių teisės aktų, kurie jau draudžia smurtauti prieš moteris.
Europos Tarybos konvencijoje dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (taip vadinasi šis dokumentas) apibrėžti įpareigojimai imtis sisteminių priemonių bei efektyviai kovoti su smurtu lyties pagrindu tiek artimoje aplinkoje, tiek ir viešojoje erdvėje, saugoti smurto aukas ir bausti kaltininkus.
Konvencijoje kalbama ir apie smurtą lyties pagrindu. Jau užpernai įregistruotame projekte buvo pažymėta, kad įstatymo paskirtis – ne tik „siekti ginti kiekvieną asmenį nuo smurto artimoje aplinkoje“, bet ir „moteris nuo smurto prieš moteris artimoje aplinkoje“.
Taip pat skaitykite: Visuomenę supriešinusi Stambulo konvencija: kas iš tiesų joje rašoma?
Atsirado ir konvencijoje minimas apsaugos nuo smurto orderis – „prevencinė apsaugos priemonė, skirta apsaugoti asmenį nuo smurto artimoje aplinkoje ir (ar) smurto prieš moteris artimoje aplinkoje“. Įtariamam smurtautojui orderiu būtų nurodoma tam tikram laikui išsikelti iš gyvenamosios vietos, kurioje gyvena kartu su galimai smurtą patiriančiu asmeniu, nepriklausomai nuo to, kam priklauso būstas.
Galimai smurtaujantis asmuo, net nepradėjus ikiteisminio tyrimo, negalėtų lankytis nukentėjusiojo gyvenamoje vietoje, su juo nebendrauti. Jis turėtų pradėti lankyti smurtinio elgesio keitimo programą ar mokymus.
Išsikraustyti tektų 2 savaitėms
Svarstant projektą Seimo komitetuose ir Vyriausybėje, keitėsi orderio galiojimo laikas, taip pat jo pratęsimo galimybė, skyrimo ir apskundimo tvarka. Jis būtų išduodamas, kai nėra pakankamai duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą ir taikyti kardomąsias priemones, tačiau yra pagrįstų įtarimų, kad buvo smurtaujama. Prognozuojama, kad kasmet būtų skiriama apie 36 tūkst. orderių.
Iš pradžių buvo numatyta, kad orderis galiotų 15 dienų, vėliau šis laikas sutrumpėjo iki 72 valandų, buvo siūlytos ir 48 valandos, galiausiai grįžta prie pirminio termino. Policijos pareigūnas galėtų skirti orderį be tvirtinimo teisme, bet ir be pratęsimo galimybės. Sprendimas skirti orderį turėtų būti priimtas per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą gavimo.
Kad būtų išvengta piktnaudžiavimo skundais dėl tariamo smurto, buvo supaprastintas orderio apskundimas. Asmuo galėtų tik nurodyti policijai, kad nesutinka su tokiu sprendimu, jo prieštaravimas turėtų būti per 48 valandas perduotas teismui.
Orderis nėra baudžiamoji ar kardomoji priemonė, tik tam tikri ribojimai, kurie turėtų apsaugoti smurtą galimai patyrusį ar galintį patirti asmenį. Per šį laiką būtų galima pradėti teikti specializuotą kompleksinę pagalbą, o nukentėjusysis galėtų apsispręsti dėl tolesnių veiksmų.
Lytis nėra smurto priežastis?
Apsvarstęs pasiūlymus, Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) įregistravo darsyk atnaujintą projektą, kuriame greta smurto artimoje aplinkoje išskirtas smurtas lyties pagrindu, nuo kurio neproporcingai dažnai nukenčia moterys ir „kuris yra galia bei kontrole grindžiama moterų diskriminacijos forma“.
Kaip tik apie tokį smurtą kalbama Stambulo konvencijoje: baudžiamas turi būti psichologinis smurtas, persekiojimas, fizinis ir seksualinis smurtas, kiti be moters sutikimo su ja daromi veiksmai (prievartinės vestuvės, lytinių organų žalojimas, priverstiniai abortai ar sterilizacija, garbės ir orumo pažeidimai, seksualinis priekabiavimas).
Jau kitą dieną Seimo laikinosios grupės „Už šeimą“ pirmininkė Vilija Aleknaitė-Abramikienė ir narys Audronius Ažubalis pasiūlė iš projekto išbraukti frazes apie smurtą lyties pagrindu kaip esą perteklines.
„Smurto lyties pagrindu sąvoka, kaip ji apibrėžta, yra akivaizdžiai politizuota, grįsta neomarksistine lyčių kovos teorija, pagal kurią vyrų smurtas prieš moterį yra istoriškai susiklostęs reiškinys, nulemtas aukštesnės vyrų padėties ir dominavimo visuomenėje, – paaiškino jie.
Taip pat skaitykite: Smurto anatomija: kiek dėl jo galima kaltinti karantiną ir alkoholį?
Lietuvoje pagrindiniai socialiniai faktoriai, lemiantys smurtą artimoje aplinkoje, jų manymu, yra žemas išsilavinimas, nedarbas ir alkoholio ar narkotikų vartojimas.
Vietoj statistikos padėjo mėlynių
Antradienį, įstatymo projekto svarstymo dieną, Seimo rūmuose buvo padėti du dideli stiklainiai su mėlynėmis. Tame, ant kurio užrašyta „moterys“, uogų – gerokai daugiau nei kitame su užrašu „vyrai“.
Virš stiklainių užrašytas klausimas „Kiek pas tave mėlynių?“, tačiau omeny turimos ne uogos, bet po smūgių ant kūno liekančios žymės.
„Man atrodo, kad būti nesumuštam yra viena iš esminių žmogaus teisių, – savo paskyroje „Facebook“ pažymėjo ŽTK pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius. – Lietuvoje policijos telefonas dėl smurto artimoje aplinkoje suskamba kas 10 min.“
Anot jo, nuo smurto artimoje aplinkoje gali nukentėti ir vyrai, ir moterys, ir vaikai, taačiau moterys nukenčia neproporcingai dažnai. „Sakyti, kad lytis čia – ne prie ko, yra paprasčiausiai kišti galvą į smėlį“, – tikino parlamentaras.
„Seime atsirado įvairių politikų, kurie DARO viską, kad šis įstatymas būtų kaip įmanoma labiau iškastruotas, – žodžių nerinko komiteto vadovas. – Šiuos veikėjus aš nuo šiol vadinsiu „šeimų gynimo sąjūdžiu“. Ir čia yra tie, kurie labai dažnai dangstosi KRIKŠČIONIŠKOMIS TRADICINĖMIS VERTYBĖMIS. Ką gi, mielieji, smurtas nei su krikščionybe, nei su vertybėmis nieko bendra neturi.“
2020 m. buvo užregistruoti 7 132 nusikaltimai dėl smurto artimoje aplinkoje, nužudyti 29 žmonės (iš viso buvo 58 553 pranešimai). Jie sudarė net 16,8 proc. visų nusikaltimų, apie kuriuos buvo pranešta policijai, bet tik 12 proc. atvejų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai.
Statistika rodo, kad dėl to labiausiai kenčia būtent moterys. 2020 m. mūsų šalyje 4 iš 5 suaugusių nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje buvo moterys, kas dešimtas – vaikas. Beveik 90 proc. smurtautojų buvo vyrai.
60 proc. patyrusių smurtą artimoje aplinkoje, pagalbos visai nesikreipė (80 proc. vyrų, 54 proc. moterų). Dažniausiai fiksuojamas fizinis smurtas, t.y., psichologinio ir ekonominio, seksualinio smurto atvejų beveik neužregistruojama.
Specialistai teigia, kad smurtas artimoje aplinkoje – vis dar „nematomas“ reiškinys, kurio tiksliam mastui nustatyti trūksta duomenų.
Ekspertai prašo pritarti
Lietuvos žmogaus teisių centras (LŽTC) projektą įvertino palankiai – kaip subalansuotą ir kovą su smurtu artimoje aplinkoje stiprinantį.
Smurto artimoje aplinkoje orderis esą suteiktų nukentėjusiam asmeniui „erdvės kvėpuoti, gauti pagalbą bei ieškoti būdų, kaip nutraukti smurtinius santykius“. Teisėsaugos institucijoms jis padėtų surinkti patikimesnių aukų parodymų, kurie nebūtų veikiami smurtautojo grasinimų ar manipuliacijų.
„Nors statistika Lietuvoje akivaizdžiai rodo aiškią disproporciją tarp vyrų ir moterų, kenčiančių nuo smurto artimoje aplinkoje, teisės aktuose tai iki šiol tai niekaip neatsispindėjo, – pabrėžė centro atstovai. – Toks pokytis – ne vien sąvokos klausimas, tai – ir paradigminis pokytis, kuris leistų keisti požiūrį bei reakciją į smurtą prieš moteris artimoje aplinkoje.
Atvirai įvardiję, kad egzistuojančias disproporcijas lemia lyčių nelygybė bei Žemaitės laikus siekiantis mąstymas, jog moterį galima „auklėti“ kumščiu, efektyviau kovotume tiek su smurto priežastimis, tiek su pasekmėmis.“
LŽTC kartu su šimtu žmogaus teisių srityje dirbančių organizacijų ir ekspertų kreipėsi į Seimo narius, ragindami pritarti pasauline praktika ir diskusijomis bei konsensusu pasiektas pataisas.
Panašią nuomonę išsakė ir lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė: „Atrodo, vyksta šokis su kardais dėl „smurto lyties pagrindu“ sąvokos.
Kuri, tiesą pasakius, yra lyčiai neutrali, ir tiesiog įvardija, kad smurtą dažniau patiria moterys. Kas yra sunkiai paneigiama tiesa, grindžiama tiek statistiniais duomenimis, tiek ilgamečiais moksliniais tyrimais.“
Jos žodžiais, „Stambulo konvencijos priešininkai aktyviai kartojo, kad galime tobulinti nacionalinius teisės aktus, tai po ilgų diskusijų šiandien atkeliaujantis projektas jau yra kompromisinis variantas“.
