Toliau nutarimo projektą Seimas svarstys ketvirtadienį.
Pristatydama projektą socialdemokratė Irena Šiaulienė aiškino, kad VRK turi dirbti toliau bent tol, kol nebus surengti Seimo rinkimai trijose vienmandatėse apygardose. Čia rinkimai turi vykti kovą.
Per pusmetį, pasak I.Šiaulienės, Seimas suspėtų iš esmės patobulinti įstatymų nuostatas dėl VRK suformavimo.
Tačiau opozicijai valdančiųjų argumentai nepasirodė įtikinantys.
„Ar tokiu būdu mes nepasakome, kad tai, kas vyko per rinkimus, nieko bendra su VRK neturi, esą pažeidimai sau, o VRK sau?“ – klausė konservatorius Valentinas Stundys.
„Kas per šias porą savaičių pasikeitė? Kodėl, jūsų manymu, į Konstitucinio Teismo sprendimą jau nebereikia kreipti dėmesio?“ – stebėjosi laikinasis premjeras Andrius Kubilius.
I.Šiaulienė pareiškė, kad leidimas toliau veikti VRK jokiu būdu nėra jos darbo per praėjusius Seimo rinkimus reabilitacija. Ji atkreipė dėmesį, kad praėjusios kadencijos Seimas galėjo paleisti VRK iškart, tačiau to nepadarė ir leido jai dirbti iki gruodžio vidurio.
Primename, kad Seimas lapkritį, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išvadą, baigdamas kadenciją priėmė nutarimą, kuriuo dėl rinkimų pažeidimų nuo gruodžio 13 dienos nutraukia VRK narių įgaliojimus.
Įstatymas numato, kad Seimas Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus nutraukia, jei nustatyti esminiai rinkimų rezultatai yra neteisingi arba komisijos veikla neatitinka rinkimų įstatymo.
Konstitucinis Teismas vertindamas pažeidimus per rinkimus paskelbė, kad VRK nustatant Darbo partijos kandidatų eilę buvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas. Atsižvelgdamas į KT išvadą, Seimas pakoregavo „darbiečių“ rinkimų sąrašą, tačiau tik antru balsavimu.
Taip pat KT konstatavo, kad Vyriausioji rinkimų komisija negalėjo tvirtinti galutinių rinkimų rezultatų Biržų-Kupiškio apygardoje ir privalėjo pripažinti juos negaliojančiais. Rinkimus šioje apygardoje remdamasis KT išvada anuliavo Seimas.
