Po pateikimo už šį projektą antradienį balsavo 71 parlamentaras, nė vienas nebuvo prieš ir nesusilaikė. Toliau dokumentą svarstys Seimo komitetai.
„2020-ieji metai žymės 300-ąsias metines nuo tos dienos, kai gimė Vilniaus Gaonas. Turbūt viena labiausiai pasaulyje žinomų Lietuvoje gimusių asmenybių“, – pristatydamas projektą sakė jo autorius konservatorius Mantas Adomėnas.
Anot jo, dėl šio įvykio siūloma Lietuvos žydų metus minėti būtent 2020-aisiais, o ne 2019-aisiais, kaip norėta anksčiau.
Pastarąjį siūlymą kritikavo dalis Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB). Bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky stebėjosi, kad nė viena iniciatyva – nei dėl 2019-ųjų, nei 2020-ųjų – su ja nebuvo aptarta.
„Vakar jūs man pranešėte vieną naujieną, šiandien jūs man pranešėt kitą naujieną. Bet tai jūs pranešat, o ne projekto kūrėjai. Jie su mumis nekalba, nežinau dėl kokių priežasčių“, – antradienį BNS sakė F.Kukliansky.
Pasak M.Adomėno, iniciatyva apsvarstyta su Vilniaus žydų bendruomene, kuriai vadovauja Simonas Gurevičius. Anot jo, bandyta susisiekti ir su LŽB pirmininke, tačiau nepavyko.
Abi žydų bendruomenės tarpusavy nesutaria ir bylinėjasi teismuose.
Pernai gegužę Vilniaus žydų bendruomenės pirmininku išrinktas S. Gurevičius siekė, kad neteisėtais būtų pripažinti tą patį mėnesį vykę Lietuvos žydų bendruomenės vadovo rinkimai, kurių metu F. Kukliansky buvo perrinkta antrai ketverių metų kadencijai.
Savo ruožtu F.Kukliansky protestavo prieš S.Gurevičiaus išrinkimą Vilniaus žydų atstovu.
Pernai gruodį Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė, kad F. Kukliansky buvo perrinkta neteisėtai, nes rinkimų išvakarėse nepagrįstai apribotas jai oponuojančiai Vilniaus žydų bendruomenei tenkantis balsų skaičius. F. Kukliansky sprendimą apskundė.
Kaip sakė M.Adomėnas, Vilniaus Gaono ir žydų metų paskelbimas yra labai svarbus, tai padėtų tinkamai įamžinti Lietuvos žydų atminimą.
„Lietuvos ir žydų bendruomenės santykius svarstyti yra nepaprastai svarbu, vis dar pasigirstančios sąmokslo teorijos ir kaltinimai lietuviams įrodo, kad tas klausimas nėra iki galo išspręstas, tie metai būtų galimybė iš naujo pažvelgti į Lietuvos žydų, kaip Lietuvos piliečių likimą ir tinkamai įamžinti jų atminimą“, – sakė M.Adomėnas.
Anot F.Kukliansky, lakoniškame įstatymo projekte neatsispindi nieko, ko valstybėje neturėtų vykti kiekvienais metais.
„Man atrodo, kad numatyti punktai (projekte – BNS) yra savaime suprantami, todėl nereikia skelbti žydų metų Lietuvoje, kad būtų įgyvendinta normalios valstybės veikla. Apie Holokaustą nereikia kalbėti vien tik žydų metais“, – mintimis dalijosi F.Kukliansky.
S.Gurevičius sako, kad iniciatyva – puiki proga judėti viena linkme.
„Didžiuojuosi ir tuo, kad mintis paskelbti tokius metus kilo net ne žydų bendruomenei, o visuomenės veikėjams. Mes prisidėsime ir dirbsime kartu. Džiaugiamės, jog žydų kultūra ir istorija nebebus tik mūsų tautos, o taps ir visos valstybės bei jos žmonių paveldas, dabartis, o tuomet ir ateitis.“, – BNS sakė S.Gurevičius.
Nutarimo projekte dėl Vilniaus Gaono ir Lietuvos Žydų metų paskelbimo pažymima, kad Lietuvoje būtina įtvirtinti nedviprasmišką visuomenės ir valstybės santykį su Holokausto tragedija, kartu akcentuojama, kad Lietuvos žydų bendruomenė Lietuvai suteikė daug iškilių asmenybių, o Lietuvos žydai yra „neatskiriama mūsų visuomenės dalis dar nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų“.
Pagal projektą, būtų sudaroma Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų metų minėjimo komisija, 2020 metų biudžete numatytos lėšos metų renginiams paminėti.
Diskusijos Holokausto tema viešojoje erdvėje suintensyvėjo rašytojai, viešųjų ryšių specialistei Rūtai Vanagaitei remiantis KGB dokumentais pareiškus, esą vienas iš partizanų vadų Adolfas Ramanauskas – Vanagas „nėra joks didvyris“. Jos partneris nacių medžiotoju prisistatantis Efraimas Zuroffas savo ruožtu teigė, kad jis galėjo būti susijęs su Holokaustu.
Lietuvos istorikų teigimu, viešai prieinamos medikų pažymos neleidžia abejoti, jog A.Ramanauskas – Vanagas buvo žiauriai kankintas sovietų pareigūnų, ir nėra jokių duomenų, kad jis būtų prisidėjęs prie Holokausto.
