Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2013 10 01

Seimas svarstys Konstitucijos pataisą, susijusią su Rolando Pakso kandidatavimu

Seimas antradienį planuoja svarstyti Konstitucijos pataisos projektą, susijusį su per apkaltą pašalinto partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio Rolando Pakso kandidatavimo galimybėmis.
Rolandas Paksas
Rolandas Paksas / Andriaus Ufarto/BFL nuotr.

Pataisa Konstitucijos 74 straipsnis būtų papildytas nuostata, kad „už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka iš užimamų pareigų pašalintas arba Seimo nario mandato netekęs asmuo gali būti renkamas ar skiriamas į pareigas, kurias pradėti eiti galima tik davus Konstitucijoje numatytą priesaiką, kai išnyksta konstituciniame įstatyme nustatyti apribojimai“.

Konstitucijos keitimo įstatymų projektai svarstomi ir dėl jų balsuojama Seimo posėdyje du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip 3 mėnesių pertrauka. Konstitucijos keitimo įstatymų projektų priėmimo procedūra pradedama ne anksčiau kaip po 10 dienų po jų svarstymo Seimo posėdyje.

Svarstant Konstitucijos pataisą užteks, kad už ją balsuotų paprasta dauguma Seimo narių, tuo tarpu per priėmimą reikės ne mažiau kaip 94 balsų „už“. Tam, kad pagrindinis šalies įstatymas būtų pakeistas, už tai du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) spręsdamas dėl kandidatavimo po apkaltos galimybių nusprendė siūlyti minimalią Konstitucijos pataisą. Jei Seimas priims minimą Konstitucijos pataisą, konkrečias sankcijas dar turės nustatyti priimdamas atitinkamus įstatymus

Naujam konstitucinio įstatymo projektui priimti reikia, kad už jį balsuotų ne mažiau kaip 71 Seimo narys, o norint keisti ar pildyti esamą konstitucinį įstatymą reikia, kad už projektą balsuotų ne mažiau kaip 85 Seimo nariai. Tuo tarpu eiliniai įstatymai priimami paprasta Seimo narių dauguma, tik reikalaujama, kad iš viso balsavime dalyvautų ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

Sprendimą minimaliai keisti Konstituciją komitetas argumentavo tuo, kad yra kelios pareigybės, iš kurių pašalinama per apkaltą, ir skirtingoms pareigybėms galėtų būti taikomos skirtingos sankcijos.

Pernai gruodį Seimas po pateikimo yra pritaręs Konstitucijos pataisų projektui, kuris po apkaltos draustų kandidatuoti į Seimą ketverius metus, tačiau svarstyti į plenarinių posėdžių salę jau grįš TTK siūlomas variantas. Projektą irgi svarsčiusi papildoma paskirta Konstitucijos komisija savo variante siūlė po apkaltos drausti kandidatuoti 8 metus, ir sankciją įrašyti į Konstituciją.

Konstitucijos pataisomis siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą dėl per apkaltą pašalintų asmenų kandidatavimo per rinkimus. EŽTT konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam Rolandui Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui.

KT yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.

R. Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos