Iš viso balsavus 125 Seimo nariams, už tai, kad galimybė kreiptis į KT turi būti svarstoma, pasisakė 64 parlamentarai, prieš buvo 35, susilaikė 26. Po balsavimo pasigirdo kai kurių Seimo narių pareiškimų, jog esą neteisingai suveikė balsų skaičiavimo sistema ir jų balsas nukeliavo ne į grupę, tačiau nuspręsta neperbalsuoti.
Kreipimąsi į KT projektą savo parašais parėmė 54 Seimo nariai. Dokumento iniciatorius socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis priminė, kad Latvijos Konstitucinis teismas jau priėmė sprendimą, kuriuo nurodoma, jog panašūs pensijų karpymai kaimyninėje šalyje buvo neteisėti.
V.P.Andriukaitis – „tautos destruktorius“?
Minėtas siūlymas sulaukė valdančiųjų atstovų priekaištų. Liberalcentristas Artūras Melianas akcentavo, jog KT nusprendus, kad socialinės išmokos ir atlyginimai Lietuvoje buvo mažinami neteisėtai, todėl juos reikia vėl padidinti ir dar sumokėti kompensacijas, „bus sunaikintas biudžetas“. Ar nenusipelnysite „tautos destruktoriaus“ vardo?“ – V.P.Andriukaičio klausė A.Melianas.
Valdančioji koalicija visų diržų veržimosi sprendimų ėmėsi norėdama subalansuoti biudžetą. Premjeras Andrius Kubilius per posėdį kvietė norinčius kreiptis į KT dėl išmokų ir atlyginimų mažinimų karpymo teisėtumo atnešti biudžeto pataisas, kuriomis būtų siūloma, kaip reguliuoti valstybės iždą, jei KT sprendimas bus nepalankus valdantiesiems.
V.P.Andriukaitis Seimo narių taip pat buvo klausiamas, ar jo siūlymas nėra tiesiog noras susigrąžinti didesnį Seimo nario atlyginimą, kuris taip pat per sunkmetį buvo karpomas. Parlamentaras atrėžė besirūpinantis 230 tūkst. mokytojų, bibliotekininkų, medikų ir kitų profesijų atstovų, kuriems atlyginimai mokami iš biudžeto.
„Konstitucinis Teismas leidžia peržiūrėti biudžetą, gyventi pagal 1/12 biudžeto, bet Konstitucija neleidžia Seimui priimti įstatymų bet kaip“, – tvirtino socialdemokratas.
Priminė galimą socialdemokratų kaltę
Pasibaigus valdantiesiems nesėkmingam balsavimui konservatorių-krikdemų atstovas Vitas Matuzas priminė, jog Islandijoje neseniai buvo nustatyti esą dėl krizės kalti buvę aukšti valstybės pareigūnai. Todėl pasiūlė tai aiškintis ir Lietuvoje, turėdamas omenyje, kad iki krizės valdančiojoje koalicijoje praėjusią kadenciją dominavo socialdemokratai.
Siūlymu, kurį dabar svarstys Seimas, raginama kreiptis į KT su prašymu ištirti, ar kai kurie socialinių išmokų bei valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio karpymai neprieštarauja Konstitucijai.