Parlamentas šią savaitę po pateikimo pritarė tokioms Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisoms. Už balsavo 57 parlamentarai, 11 buvo prieš ir susilaikė 38 Seimo nariai, projektą toliau svarstyti planuojama rudens sesijoje.
Pataisas parengę socialdemokratai Kęstutis Vilkauskas, Eugenijus Sabutis ir Dovilė Šakalienė sako jomis norintys didinti motyvaciją stoti į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, ilgiau ir kokybiškiau joje tarnauti, pereiti į profesinę karo tarnybą ir tokiu būdu geriau pasirengti teritorinei krašto gynybai.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisomis siūloma, kad kariui savanoriui dieną, einančią po savaitgalinių lauko taktikos pratybų ar taikos meto užduočių, jo prašymu galėtų būti suteikta viena diena apmokamų atostogų. Bendra šių atostogų trukmė negalėtų būti ilgesnė kaip 24 dienos per metus.
Taip pat kariams savanoriams siūloma trumpinti tarnybos laiką, kai jie gali gauti aukštesnį laipsnį, pavyzdžiui, leitenantu galėtų tapti ne mažiau kaip po trejų metų tarnybos vietoj dabartinių ketverių, vyresniuoju leitenantu – ne mažiau kaip po ketverių metų tarnybos vietoj dabartinių šešerių, o kapitonu, kapitonu leitenantu – ne mažiau kaip po penkerių metų tarnybos vietoj dabartinių aštuonerių.
„Privalomojoje karo tarnyboje yra irgi pagal laipsnį atitinkamas terminas, bet nuo savanoriškų pajėgų laipsnių suteikimo skiriasi didesniu laikotarpiu. Šio įstatymo projektu norėtume sutrumpinti tą laikotarpį dvejais ir trejais metais, pavyzdžiui, jau aukštesnius laipsnius turinčių – nuo dešimt metų iki šešerių. Taip sutrumpinus šitą laikotarpį padidės karių motyvacija gauti laipsnį ir galbūt net pereiti į privalomą karo tarnybą“, – kalbėjo vienas pataisų iniciatorių Kęstutis Vilkauskas.
Taip pat siūloma nustatyti, kad karys savanoris galėtų tarnauti, kol jam sueis 63 metai, šiuo metu amžiaus riba yra 60 metų.
„Kariai savanoriai motyvuoja, kad yra vyresnio amžiaus instruktorių, kurie galėtų pagal savo amžių tikrai dar atnešti naudos kariuomenei ir savanoriškoms pajėgoms, bet 60 metų laikotarpis juos apriboja ir toliau jie tęsti negali“, – teigė K.Vilkauskas.
Siūloma, kad pataisos įsigaliotų nuo 2024 metų. Pasak iniciatorių, rengiant kitų metų valstybės biudžetą reikėtų suplanuoti pataisoms įgyvendinti būtinas lėšas, tačiau konkreti suma nenurodoma.
Į tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose šiuo metu priimami 18–60 metų Lietuvos piliečiai. Ši tarnyba yra nenuolatinė, ji suderinama su civiliniu darbu, mokslais ar studijomis.
Karys savanoris pratybose per metus dalyvauja nuo 20 iki 50 dienų. Mokymai dažniausiai rengiami savaitgaliais, tačiau įvairūs kursai ir ilgesnės trukmės pratybos vyksta ir darbo dienomis.
