Šią savaitę po pateikimo pritarta tokioms liberalų, „valstiečių“ ir konservatorių frakcijų atstovų parengtoms Lygių galimybių bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pataisomis. Projektus toliau svarstys Seimo komitetai.
Pataisas pristačiusi Liberalų sąjūdžio atstovė Aušrinė Armonaitė neslėpė, kad keisti įstatymus paskatino seksualiniu priekabiavimu apkaltinto parlamentaro Kęstučio Pūko atvejis.
„Šių pataisų gal ir nebūtų, jei ne įvykiai Seime, priimant darbuotojas į K.Pūko padėjėjų vietą. Viešojoje erdvėje šiems įvykiams nuskambėjus, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vadovė pasakė, kad negali pradėti tyrimo, nes tarp kandidačių į padėjėjas ir Seimo nario nebuvo darbuotojo ir darbdavio santykio. Kitaip tariant, įstatymas saugo darbuotoją, bet nesaugo žmogaus, kuris ieško darbo“, – sakė A.Armonaitė.
Ji tai pat pabrėžė, kad, Eurostato duomenimis, 35 proc. Lietuvos moterų patiria seksualinį priekabiavimą, o 38 proc. vyrų mano, kad tai nėra problema.
„Statistika yra iškalbinga“, – sakė parlamentarė.
Pasak A.Armonaitės, priėmus pataisas būtų užtikrinta, kad tuo atveju, jeigu darbo pokalbyje būtų seksualiai priekabiaujama, nukentėjusieji galės ne tik tiesiogiai ginti savo pažeistas teises, tačiau tai leis tyrimą pradėti ir lygių galimybių kontrolieriui.
Žiniasklaidai paskelbus apie galimą Seimo nario K.Pūko seksualinį priekabiavimą per darbo pokalbius, Seime jam inicijuotas apkaltos procesas, tyrimą atlieka specialioji komisija.
Taip pat kelios merginos dėl galimo Seimo nario priekabiavimo kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, pradėtas tyrimas.
Pats Seimo narys kilus skandalui išplatino atsiprašymą, kad buvo neteisingas suprastas. Jis neigia jam metamus kaltinimus ir teigia neketinąs atsisakyti parlamentaro mandato.
K.Pūkas į Seimą išrinktas pagal partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąrašą, tačiau dėl galimo priekabiavimo istorijos paliko frakciją.
