Tokias pataisas pasiūlė „valstiečiai“ sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir Seimo narė Asta Kubilienė, reaguodami į medikų protestus dėl gresiančių finansinių nuobaudų.
Šiam projektui antradienį Seime pritarta po pateikimo už balsavus 73 Seimo nariams ir trims susilaikius, toliau jis bus svarstomas Sveikatos reikalų komitete.
Nuo 2018 metų sausio įsigalioja prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva priimtos pataisos, kurios numato gydymo įstaigoms mažesnį apmokėjimą už vėliau suteiktas paslaugas.
„Valstiečiai“ teigia, kad reikia papildomų vienerių metų pasiruošti, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų suteiktos per numatytus terminus. Iniciatoriai taip pat siūlo sveikatos priežiūros įstaigas skatinti apmokant viršplanines pajamas prioriteto tvarka.
Koreguoti prezidentės parengtas nuostatas jau anksčiau yra pasiūlę ir opozicijos atstovai, tačiau Seime jie buvo atmesti ir bus svarstomas valdančiųjų projektas.
Nepriėmus pakeitimų sausį įsigaliotų prezidentės teiktos ir Seimo pernai birželį priimtos įstatymo pataisos, kad gydymo paslaugas suteikti vėluojančioms įstaigoms už jas bus apmokama mažesniu tarifu.
Nustatyta, kad susirgus staiga pirminė ambulatorinė sveikatos priežiūros paslauga turi būti suteikta ne vėliau kaip per 24 valandas, nesant ūmaus susirgimo – ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas. Gydytojas specialistas ligonį privalės priimti per 30 dienų, brangūs tyrimai turės būti atlikti taip pat ne vėliau kaip per mėnesį, o planinė operacija – per 60 dienų.
Teritorinė ligonių kasa, nustačiusi, kad pavėluota iki dešimt dienų, apmokėjimą turėtų mažinti 20 proc., praleidus terminą nuo 11 iki 20 dienų – 30 proc., o 21 ir daugiau dienų – 50 procentų.
Prieš šį įstatymą sukilo medikų bendruomenė. Gydytojai tvirtina ir taip dirbantys didžiuliu krūviu už mažą atlygį.
