Už tokią Seimo rinkimų įstatymo pataisą po pateikimo antradienį balsavo 36 parlamentarai, po dešimt balsavo prieš ir susilaikė. Toliau projektą planuojama svarstyti rudens sesijoje.
„Pasaulio lietuvių aktyvumas rodo, kad jie yra bendruomenė, kurie pagal savo skaitlingumą gali turėti savo apygardą“, – sakė projektą pristačiusi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė.
Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda būtų sudaroma, jei paskutiniuose rinkimuose dalyvavusių užsienio rinkėjų skaičius būtų didesnis nei 0,9 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.
Vyriausioji rinkimų komisija šiuo metu apygardų ribas nustato likus ne mažiau kaip 210 dienų iki rinkimų, atsižvelgdama į šalies administracinį suskirstymą, praėjusių rinkimų apygardų ribas ir rinkėjų skaičių.
Rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.
Sudaryti atskirą rinkimų apygardą užsienyje balsuojantiems Lietuvos piliečiams prašo Pasaulio lietuvių bendruomenė.
Šiuo metu užsienyje balsuojantys Lietuvos piliečiai yra įtraukiami į Naujamiesčio rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus ir atskiros vienmandatės Seimo rinkimų apygardos neturi.
Užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių aktyvumas ypač išaugo per gegužę vykusius prezidento rinkimus. Per pirmąjį turą, kai buvo balsuojama ir dvigubos pilietybės referendume, užsienyje balsavo 52 tūkst. 812 rinkėjai, antrajame ture – 44 tūkst. 142 rinkėjai. Palyginimui, 2016 metais Seimo rinkimuose užsienyje balsavo 16 tūkst. 411 rinkėjų.
Per 2016 metų Seimo rinkimus mažiausiosiose apygardose buvo per 32 tūkst. rinkėjų, didžiosiose – 38 tūkst. rinkėjų. Naujamiesčio apygardoje, kur balsavo ir užsienio lietuviai, sąrašuose buvo daugiau kaip 41 tūkst. rinkėjų.
Seime ir anksčiau buvo registruota iniciatyvų dėl užsienio lietuvių apygardos įteisinimo, tačiau iki šiol tokie bandymai ją įteisinti buvo nesėkmingi.
