Už šį įstatymo projektą balsavo 83 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, penki susilaikė. Toliau jį nagrinės Seimo komitetai, o į plenarinį posėdį įstatymas turėtų grįžti gruodžio mėnesį.
Pagal pataisas, iki gyvos galvos nuteistas žmogus po 20 metų galės prašyti teismo peržiūrėti bausmę. Įvertinęs nuteistojo elgesį teismas galės, bet neprivalės nustatyti terminuotą laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki dešimties metų.
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius Seimo posėdyje sakė, kad šis įstatymas leis nusikaltėliams „turėti bent mažytę galimybę išeiti į laisvę“.
Jis pabrėžė, kad bausmė galėtų būti sušvelninta „tik tokiems nuteistiesiems, kurių nusikalstamo elgesio rizika ir pavojingumas yra maksimaliai sumažėjęs“.
Įstatymo projektas parengtas, įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą.
Strasbūro teismas pernai konstatavo, kad Lietuva pažeidžia iki gyvos galvos nuteistų asmenų teises, nesudarydama jokios realios galimybės jiems išeiti į laisvę.
Teisėjai pažymėjo, kad nors pavojų keliantys asmenys gali būti nuolat kalinami, tačiau netgi įvykdžiusieji šiurpiausių nusikaltimų „išsaugo esminį žmoniškumą ir turi savyje galimybių pasikeisti“.
„Kad ir kokios ilgos ir pelnytos būtų jų kalinimo bausmės, jie tebeturi teisę tikėtis, kad kada nors galėtų išpirkti kaltę už savo įvykdytus nusižengimus. Tokia viltis neturėtų būti iš jų visiškai atimama. Atimti iš jų šį vilties pojūtį reikštų atimti fundamentalų jų žmoniškumo aspektą, ir šitaip pasielgti būtų žeminama“, – rašoma teismo sprendime.
Teismas nustatė, kad prezidento malonės sistema Lietuvoje faktiškai nesuteikia iki gyvos galvos įkalintam asmeniui galimybės žinoti, ką jis arba ji turėtų padaryti, kad būtų paleistas, ir kokiomis sąlygomis. Be to, Lietuvoje nėra teisminio persvarstymo sistemos, kuri visiškai arba dalinai atleistų nuo įkalinimo iki gyvos galvos bausmės.
Šuo metu Lietuvoje yra 122 iki gyvos galvos nuteistų kaliniai, dauguma iš jų kali Lukiškėse.