„Kyla klausimas dėl daugumos. Jis logiškas klausimas, atitinkamai, manau, į jį reikės atsakyti“, – žurnalistams nurodė „valstietis“.
R.Karbauskio įsitikinimu, kažkuri iš Seimo frakcijų nebalsavo „už“ Seimo pirmininko atleidimą.
„Kažkuri tai iš frakcijų – negaliu atsakyti kuri – šitoje situacijoje nebalsavo“, – pažymėjo jis ir teigė, kad aiškinsis kuri, bandys sužinoti motyvus, teirausis, ar biudžetą palaikys, ar ne, ar dar laiko save koalicijos dalimi.
„Mes tą išsiaiškinsim kartu, sėdėdami, žiūrėdami vienas kitam į akis, kodėl nebalsavo, kokiais argumentais remiantis, bet tai yra viena frakcija, kuri tiesiog nedalyvavo balsavime“, – tikino „valstiečių“ lyderis.
Perbalsavimą dėl V.Pranckiečio atšaukimo iš pareigų jis vadino „demokratijos švente“.
„Demokratijos šventė įvyko. Seimo dauguma turėjo progą balsuoti – to, ko mes ir siekėme“ – su šypsena komentavo jis.
Už tai, kad V.Pranckietis tęstų darbą, pasisakė 5 parlamentarai, 11 – susilaikė. R.Karbauskio manymu, tai nedidelis palaikymas.
Seimo pirmininkas dabar neatstovaus nei tų, nei tų.
„Seimo pirmininkas dabar neatstovaus nei tų, nei tų – pats save ir tuos kelis žmones, kurie balsavo“, – dėstė jis, o vėliau kalbėjo kiek kitaip – teigė, kad V.Pranckietis atstovaus opozicijai.
„Seimo pirmininkas dabar atstovaus opozicijai – tai akivaizdu, nes tik opozicijos balsais jis išlieka“, – kalbėjo R.Karbauskis.
Pripažino pralaimėjimą
Opozicija nedalyvavo Seimo pirmininko atleidimo procedūroje. „Valstiečio“ manymu, jei būtų buvę kitaip, rezultatai būtų kitokie: „Jei opozicija būtų leidusi dalyvauti opozicijos nariams šitam balsavime, balsų tikrai būtų pakakę, jūs visi tai puikiai suprantat.“
Valdantieji dėl Seimo pirmininko pakeitimo kitu šios sesijos metu jokių veiksmų nebesiims, tikino R.Karbauskis, bet neatmetė, kad jį bus bandoma atšaukti per kitą sesiją.
„Mes tikrai nieko nebedarysim daugiau, šitoje sesijoje, tikrai ne. O kitoje sesijoje, jei bus tyrimas pabaigtas dėl I.Rozovos ir bus neigiamos išvados, pasikeis opozicijos pozicija šituo klausimu, tada galima pabandyti. Bet mes jau nebandysim daugiau“, – teigė parlamentaras ir pripažino pralaimėjimą.
„Be abejonių mes nesurinkom pakankamai balsų daugumos, kad pakeistumėm Seimo pirmininką. Tai tikrai pralaimėjimas“, – dėstė jis.
Klausiamas, ar prisiims dėl to savo atsakomybę, R.Karbauskis aiškino, kad tai jau padarė – atsiprašė, kad V.Pranckietį dar 2016-aisiais pasiūlė į Seimo pirmininko postą.
Atsisakyti frakcijos seniūno, partijos pirmininko pareigų jis nežadėjo, nurodė nematantis požymių, kad „valstiečių“ frakcija galėtų skilti.
R.Karbauskis taip pat nebereiškė vilčių, kad taps Seimo valdybos nariu.
„Seimo pirmininkas tikrai manęs nesiūlys. Seimo pirmininkas siūlo pavaduotojus“, – kalbėjo jis.
Apie opozicijos iniciatyvą organizuoti pirmalaikius Seimo rinkimus R.Karbauskis atsiliepė skeptiškai. Tokie rinkimai, anot jo, atneštų betvarkę, o ir patys opozicionieriai esą tam nepritartų.
„Eiliniai opozicinių frakcijų nariai tikrai nebalsuotų. Partijų pirmininkai tai šneka tik dėl to... Aušina be reikalo jūsų laiką“, – atkirto politikas.
„Tam tikra organizuota grupelė“
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė sakė nemananti, kad yra įtarimų, kas ir valdančiosios koalicijos atstovų galėjo nepalaikyti V.Pranckiečio atstatydinimo.
„Ir nežinau, ar mes kada nors įsivardinsime. Tik yra akivaizdu, kad yra tam tikra organizuota grupelė asmenų, kurie balsavo taip, kaip balsavo. Tai, manau, jie savo balsais taip ir prisiėmė atsakomybę už tai, koks Seimo pirmininkas šiuo metu Seime“, – komentavo ji.
A.Širinskienės teigimu, sunku įsivaizduoti, kaip V.Pranckiečiui išsaugojus postą toliau vyks darbas Seime. Jos nuomone, jis gali būti organizuojamas destruktyviai.
„Kad taip gali būti, mes, manau, matėme, kada buvo šaukiami tie neeiliniai valdybos posėdžiai ir vykdoma visa kitokia tokia destruktyvi veikla“, – sakė „valstiečių“ atstovė.
Pasak A.Širinskienės, trečiadienį rinksis valdančiosios koalicijos taryba ir svarstys susiklosčiusią padėtį.
„Mes paprastai su partneriais labai atvirai diskutuojame. Tai, manau, kad ir šį kartą lygiai tas pats bus“, – sakė parlamentarė.
Nepavykus atstatydinti V.Pranckiečio, nebus įgyvendintas koalicinės sutarties punktas, pagal kurį Seimo pirmininko postas turėtų atitikti socialdarbiečiams.
A.Širinskienė pabrėžė, kad koalicijos partneriai anksčiau ne kartą deklaravo, kad jiems ne tiek svarbus parlamento vadovo postas, svarbiau yra kitos vertybės, tarkime, vaiko pinigų klausimas.
„Tai, manau, ta diskusija ir vyks koalicinėje taryboje, kaip toliau gyvename ir ką darome. Realybė yra tokia, kad koalicinė sutartis, ta apimtimi, kiek ji liečia Seimo pirmininko postą, ji yra neįgyvendinta“, – pakartoji ji.
„Už“ balsavo tik 63, atvyko ir V.Sinkevičius
Antradienį Seimas perbalsavo dėl V.Pranckiečio atšaukimo iš Seimo pirmininko pareigų. Seimo narių balsai pasiskirstė taip: 63 pasisakė „už“ V.Pranckiečio atleidimą, 5 – „prieš“, 11 biuletenių buvo sugadinti. V.Pranckietis pareigas išsaugojo.
Kad Seimo pirmininkas būtų atleistas, už tai turėjo pasisakyti ne mažiau kaip 71 parlamentaras.
Iš viso V.Pranckiečio atšaukimo procedūroje sudalyvavo 79 parlamentarai, tačiau vis tiek pritrūko 8 balsų, kad jis būtų atleistas.
Ryte Seimo salėje ką tik dukrelės susilaukęs ekonomikos ir inovacijų ministras V.Sinkevičius nepasirodė. Tačiau, kai reikėjo balsuoti dėl V.Pranckiečio atšaukimo, atvyko.
„Atėjau į balsavimą. Manau, kad šitas klausimas turi būti uždarytas – vienaip ir kitaip, ir turim susifokusuoti į svarbiausius valstybei darbus – šiandien buvo pateiktas biudžetas“, – pažymėjo jis, pridurdamas, kad sudalyvauti diskusijose dėl biudžeto ryte nespėjo.
„Nespėjau. Išsirašinėjam iš ligoninės... Daug procesų“, – šyptelėjo V.Sinkevičius.
Kaip balsavo dėl V.Pranckiečio atstatydinimo, politikas neatskleidė.
Perbalsavimas prasidėjo su duona
Pradėjus svarstyti klausimą dėl V.Pranckiečio atstatydinimo, prie šoninio mikrofono stojęs konservatorius Antanas Matulas rankose laikė juodos duonos kepalą.
Kaip sakė jis, tai – taikos duona, įteikta Pakruojo krašto žmonių, ir skirta perduoti Seimo nariams, kad visi jos paragautų ir mažiau „pyktųsi, vaidytųsi ir dirbtų Lietuvos žmonių labui“.
Duonos kepalą jis įteikė didžiausios valdančiosios frakcijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – seniūnui Ramūnui Karbauskiui.
Jis paėmė duoną ir pradėjo dalinti ją kolegoms Seimo plenarinių posėdžių salėje.
Šiek tiek po 13 val. prasidėjo balsavimas dėl V.Pranckiečio atšaukimo iš pareigų. Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas frakcijos „Lietuvos gerovei“ narys Rimas Andrikis žurnalistams parodė, kad dėžė, į kurią metami balsai, tuščia.
Balsavo žemės ūkio ministras „socialdarbietis“ Andrius Palionis, būsimasis eurokomisaras „valstietis“ Virginijus Sinkevičius, Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Rimantas Jonas Dagys, praėjusį kartą balsavimo neboikotavę „valstietis“ Antanas Baura ir „socialdarbietis“ Antanas Vinkus.
Aktyviai savo poziciją reiškė Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, anksčiau žadėjusi balsuoti laisvai.
„Darome jovalą“
Nesutarimų dėl tam tikrų procedūrinių dalykų, susijusių su planuojamu balsavimu dėl jo atleidimo, kilo jau ryte tvirtinant Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę.
Parlamento Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) pirmininkas A.Matulas priminė, kad etikos sargams yra apskųstas buvusio Seimo valdybos posėdžio, taip pat balsų skaičiavimo komisijos teisėtumas.
„EPK renka informaciją, gauna atsiliepimus. Įvairius atsiliepimus ir tikriausiai kitą savaitę priims sprendimą. Tai ar jūs manote, kad šios dienos balsavimas dėl pasitikėjimo Seimo pirmininku neatneš jokių pasekmių? Nes, kiek girdime, kad ruošiamasi skųsti šitus visus sprendimus, visą eigą Konstituciniam Teismui. Tai vis dėlto, įvertinus statutą, praktiką, ar nemanote, kad, kol nėra EPK išvados, kuriai nepatvirtino, nepatvirtino ar pritarė parlamentas, nereikėtų skubinti šio klausimo?“ – klausė A.Matulas.
Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė atsakė, kad toks buvo parlamento sprendimas, priimtas balsų dauguma. Seimo nutarimo dėl V.Pranckiečio atleidimo svarstymas, anot jos, yra slapto balsavimo pakartojimo tęsinys.
Patvirtinus Seimo posėdžio darbotvarkę, į kurią įtrauktas balsavimas dėl V.Pranckiečio likimo, A.Matulas sakė, kad tai reiškia, jog parlamentas in corpore pripažįsta, kad praėjusią savaitę vykęs Seimo valdybos posėdis yra teisėtas.
„Nes jūs kvestionuojate tik nepasitikėjimą balsų skaičiavimo komisija, o valdybos posėdis, reiškia, teisėtas. Tai dabar EPK svarstyti šitą klausimą ar ne? Gal kas nors galite atsakyti į šitą retorinį klausimą? Nesuprantu, kodėl mes darome tokį jovalą“, – Seimo plenarinio posėdžio metu kalbėjo Seimo EPK vadovas.
Tai dabar EPK svarstyti šitą klausimą ar ne? Gal kas nors galite atsakyti į šitą retorinį klausimą? Nesuprantu, kodėl mes darome tokį jovalą.
Savo nuomonę išsakė ir Seimo opozicijos lyderis Julius Sabatauskas. Jis aiškino nesuprantantis, kaip galima sudaryti balsų skaičiavimo komisiją, kol parlamento EPK nepateikė savo išvados dėl svarstomo skundo dėl praėjusią savaitę vykusio balsavimo dėl nepasitikėjimo V.Pranckiečiu.
Parlamentaras Algimantas Salamakinas ragino kolegas prisiminti, dėl ko buvo pareikštas nepasitikėjimas balsų skaičiavimo komisija.
„Pirmas argumentas ponios Širinskienės buvo, kad ji buvo sudaryta ne pagal Seimo statutą. Tai yra ir sudarant, ir keičiant narį, nebuvo balsuojama. Jeigu yra balsuojama, tai, būkite malonus, pateikime visas tris stadijas: komisijos pateikimo, svarstymo, priėmimo. Gal kuri nors frakcija norės susitikti su komisijos nariu. Ir einam tokiu keliu. Aš, aišku, tam nepritariu, bet, jeigu jau praeitą savaitę viską darėme pagal ponią Širinskienę ir Seimas tam pritarė, tai darykime pagal ją, o ne tai, kas parašyta statute“, – teigė opozicijos atstovas.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Rimantas Jonas Dagys pareiškė, kad tęsiamos kontrproduktyvios diskusijos.
„Situacija yra tokia, kai mes, kiekvienas Seimo narys, turime priimti normalų asmenišką sprendimą ir išspręsti šitą situaciją kartą ir visiems laikams bent jau šitame periode. Nustokime ginčytis toje pilkojoje zonoje. Normaliai susidėliokime tas procedūras, kaip visi sutarėme, ir baigiame tuos procedūrinius ginčus. Mes tiesiog pjauname šaką, ant kurios sėdime. Aš apeliuoju į kiekvieno mūsų asmeninę atsakomybę nustoti žaisti procedūrinius žaidimus, kurie niekur neveda, o diskredituoja mus visus“, – ragino jis.
Aš apeliuoju į kiekvieno mūsų asmeninę atsakomybę nustoti žaisti procedūrinius žaidimus, kurie niekur neveda, o diskredituoja mus visus.
Didžiausios opozicinės frakcijos Seime – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų – seniūno pavaduotojas Jurgis Razma teigė, kad frakcija pakartotinį balsavimą dėl V.Pranckiečio atleidimo laiko neteisėtu. Jis aiškino, kad balsų skaičiavimo komisijoje dirbsiantys konservatoriai bus pasyvūs.
„Jokių veiksmų neatliks. Iš esmės dirbs stebėtojų teisėmis, kad būtų išvengta kažkokių galimų klastojimų“, – sakė jis.
Balsavimas žlugo
Perbalsavimas dėl V.Pranckiečio atšaukimo iš pareigų rengiamas valdančiųjų iniciatyva.
Praėjusią savaitę analogiškas balsavimas žlugo, kai jame dalyvavo tik 11 parlamentarų.
Valdantieji jį boikotavo, nes balsavimą planavo rengti kitą dieną, tada tikėdamiesi turėti reikiamą Seimo narių balsų skaičių.
Po praėjusio antradienio balsavimo Seimui pareiškus nepasitikėjimą balsų skaičiavimo komisija, parlamento Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė paprašė perbalsuoti dėl V.Pranckiečio atstatydinimo. Seimas, daugumai balsavus „už“, tokiam prašymui pritarė.
V.Pranckietis, teigdamas, kad tos pačios Seimo sesijos metu negalima pakartotinai reikalauti atleisti tą patį pareigūną, aiškino, kad perbalsavimas – neteisėtas. Jei toks įvyks, jis pažadėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą.
V.Pranckietis atsistatydinti iš Seimo pirmininko pareigų buvo ragintas kelis mėnesius po to, kai pasirašyta nauja valdančiosios koalicijos sutartis. Pagal ją, parlamento vadovo postas turi atitekti socialdarbiečiams.
Tačiau V.Pranckietis palikti pareigas atsisako, aiškindamas, kad siekis jį atleisti yra Ramūno Karbauskio keršto akcija.
