Šį klausimą penktadienį aptarė Seimo Europos reikalų komiteto darbo grupė dėl „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo. Jos pirmininkas, Seimo narys „socialdarbiečių“ lyderis Gediminas Kirkilas sako, kad yra du galimi „Rail Baltica“ projekto vystymo modeliai.
„Iš esmės yra du variantai svarstomi: vienas yra pasilikti prie to valdymo modelio, kuris yra dabar. Antras variantas yra siūlomas, su kuriuo Lietuva turbūt nesutiks, kad vėl būtų sudaroma atskira įmonė, kuri valdytų visą projektą per tris valstybes. Mes siūlome likti prie dabartinio modelio ir neplėsti (įmonės funkcijų – BNS)“, – BNS sakė G.Kirkilas.
„Mes galvojame, kad tai užtęstų projekto vykdymą keliems metams, reikėtų keisti įstatymus ir panašiai. Tai mes palaikome tą poziciją, kurią ir gins Vyriausybė, premjerų ir susisiekimo ministrų susitikime vasario 7 dieną Estijoje“, – pridūrė jis.
Anot jo, už naują projekto valdymo modelį pasisako Latvija ir Estija, o Lietuva tam priešinasi.
„Kol kas Lietuvos projekto dalis vystoma normaliai, mes esame pirmi, jeigu lyginti su Latvija ir Estija, Latvija ypač atsilieka. Mūsų kaimynai bando stumti bendrą valdymą Briuselyje, bet mums jau atrodo, kad projektas vyksta, iš dalies jis yra įvykdytas. Mes pateikėme lenkų pavyzdį, kurie atskirai vysto ir gana sėkmingai“, – teigė G. Kirkilas.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas taip pat teigia, kad dabartinis „Rail Baltica“ valdymo modelis geriausiai atitinka Lietuvos interesus.
„Matome, kad projektas yra sėkmingai įgyvendinamas naudojant dabartinį modelį“, – BNS sakė M.Dubauskas.
Pasak kai kurių šaltinių, viena priežasčių, kodėl Lietuva priešinasi naujam modeliui – tai yra naujos infrastruktūros valdymo įmonės kūrimui, yra ta, jog kiltų rizika, kad Lietuva turėtų kompensuoti galimus Latvijos ir Estijos patiriamus nuostolius.
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius yra sakęs, kad „Rail Baltica“ liniją, kaip ir kitą šalies geležinkelių infrastruktūrą, turi valdyti vienintelis šalies viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, šiuo atveju antrinė „Lietuvos geležinkelių“ bendrovė „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“.
Ankstesnė bendros trijų šalių įmonės „RB Rail“ vadovybė siekė valdyti ir būsimą „Rail Baltica“ infrastruktūrą, tačiau pagal Lietuvos įstatymus šalies geležinkelių infrastruktūra turi strateginę reikšmę šalies saugumui.
„RB Rail“ lygiomis dalimis valdo Lietuvos „Rail Baltica Statyba“, Latvijos „Eiropas Dzelzcela Linijas“ ir Estijos „Rail Baltic Estonia“. Įgyvendinus projektą, nuo Talino iki Lietuvos sienos su Lenkija bus nutiestas greitasis geležinkelis. Projektą numatoma užbaigti iki 2026 metų.
„Rail Baltica“ projekte dalyvauja penkios Europos Sąjungos narės: Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir netiesiogiai – Suomija. Projekto įgyvendinimą prižiūri Europos Komisija, taip pat Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinės valdžios institucijos.
