15min tyrimas „Šiukšlių bachūrai: klestintis juodųjų sąvartynų pogrindis“ atskleidė, kad atliekų vežėjai Lietuvoje kasmet nelegaliai atsikrato tūkstančiais tonų atliekų, kurios yra išverčiamos gamtoje, nelegaliai sudeginamos, užkasamos arba neapskaitytos atsiduria sąvartynuose.
Šiuo metu nelegalūs atliekų vežėjai dažniausiai išsisuka administracine atsakomybe. Nors Baudžiamasis kodeksas (BK) ir dabar numato atsakomybę už didelę žalą aplinkai, tačiau teismų atstovai yra ne kartą atkreipę dėmesį, jog, nesukonkretinus „didelės žalos“ apibrėžimo, taikyti tokią atsakomybę praktikoje yra sudėtinga.
„Tai yra labai sena problema – baudžiamoji atsakomybė yra apribojama dėl žalos dydžio. Norėčiau paprašyti, kad būtų palaikomas šis dalykas, nes jis prokuratūrai riša kojas“, – trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje teigė prokurorė Jūratė Radišauskienė.
Apibrėžta „didelės žalos“ sąvoka
Prezidento Teisės grupės vadovas, vyriausiasis patarėjas Andrius Kabišaitis ketvirtadienį Seimui pristatė teikiamas Baudžiamojo kodekso 270, 2711 ir 2771 straipsnių pataisas, pagal kurias didele žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviems organizmams laikoma nustačius, kad padarytas reikšmingas neigiamas poveikis arba bendra žalos suma viršija 12,5 tūkst. eurų.
Prezidentūros teigimu, ikiteisminio tyrimo institucijos dėl šiuo metu galiojančio neapibrėžtumo laiku nepradeda tyrimų, praranda baudžiamajam procesui reikšmingus duomenis.
Be to, nagrinėjant baudžiamąsias bylas, žalos aplinkai masto vertinimas skirtingų instancijų teismuose neretai yra nenuoseklus.
Įstatymo projektui Seime po pateikimo buvo pritarta bendru sutarimu. Svarstymui projektas buvo perduotas Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Aplinkos apsaugos komitetams.
Į Seimo posėdžių salę projektas vėl turėtų grįžti birželį.
Pokyčius žadėjo dar prieš kelerius metus
G.Nausėda dar 2021 metų spalį viešai konsultacijai pristatė Baudžiamojo kodekso pataisų projektą, kuriuo siekė, kad būtų apibrėžta „didelės žalos“ sąvoka.
Prezidentūros atstovai 15min teigė, kad projektas keletą metų gulėjo stalčiuje dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje, mat šis pakoregavo šalies vadovo politinę darbotvarkę.
Daugelyje Europos šalių už nelegalias šiukšlių vežimo, tvarkymo, utilizavimo veikas numatyta kur kas griežtesnė atsakomybė – didesni ir baudų dydžiai, ne vienoje šalyje gresia ir laisvės atėmimas.
Pavyzdžiui, Anglijoje asmenys ar įmonės, kurios šiukšlių atsikrato norėdamos sutaupyti jų utilizavimo kaštus, gali būti baudžiami iki 50 tūkst. svarų bauda arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
15min prenumeratoriams.
ir žiūrėkite be ribų.
Prezidentūros teikiamos pataisos yra dalis teisės aktų keitimo iniciatyvų, siekiant griežtinti nelegalių sąvartynų bei šiukšlių vežėjų, kitų aplinkos teršėjų kontrolę bei atsakomybę už šias veikas.
