Pirmasis diskusijoje dalyvavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas pareiškė, kad pernai pasirašytas partijų susitarimas dėl gynybos finansavimo, kuriame numatyta iki 2020 metų pasiekti, kad krašto apsaugai būtų skiriama ne mažiau kaip 2 proc. BVP, veikia puikiai.
Tačiau dabar, pasak A.Paulausko, reikia jį atnaujinti. Jis tvirtino, kad atnaujintame susitarime galėtų būti numatyta, kad šauktinių grąžinimas į kariuomenę yra ne laikinas, o nuolatinis, taip pat aptarti galimybes įvesti karinio patriotinio auklėjimo pamokas mokyklose.
"Ryžtas turi likti ir, manau, ilgiau nei penkeriems metams. Spręskime, ar tik penkerius metus mums reikia šauktinių. Kaip šio komiteto pirmininkas galiu pasakyti, kad reikia ilgiau, gal net visam laikui", - sakė A.Paulauskas.
2 proc. BVP gynybai - kur kas greičiau, nei 2020 m.
Kad partijų susitarimas turi būti atnaujinamas sutiko ir konservatoriai, ir liberalai, ir socialdemokratai, todėl gali būti, kad to bus imamasi netrukus. Pasak liberalų ir konservatorių, susitarime būtina numatyti 2 proc. BVP anksčiau nei 2020-ieji.
Socialdemokratas Gediminas Kirkilas pareiškė, kad susitarime būtina numatyti ir tai, kad 2 proc. BVP būtų skiriama visada, nepaisant jokių ekonominių krizių.
Opozicijos lyderis Andrius Kubilius taip pat siūlė, kad susitarime reikia numatyti santykių su kitomis Baltijos šalimis stiprinimą, o G.Kirkilas - teikti ypatingą dėmesį bendradarbiavimui su Lenkija. "Įtempti santykiai su artmiausia kaimyne ir strategine partnere, pripažinkime, naudingi tik Rusijai", - teigė G.Kirkilas.
Ateityje mes turime aiškiai susitarti, kad informacinis, kibernetinis ar kitoks užpuolimas yra prilyginamas ginkluotam užpuolimui, – sakė A.Paulauskas.
Be to, A.Paulausko teigimu, dar reiktų stiprinti kovą su hibridinio karo grėsmėmis ir įtikinti partnerius NATO, kad tokio pobūdžio puolimas – taip pat puolimas.
„Ateityje mes turime aiškiai susitarti, kad informacinis, kibernetinis ar kitoks užpuolimas yra prilyginamas ginkluotam užpuolimui ir tai reikštų Šiaurės Atlanto sutarties 5-ojo straipsnio aktyvinimą“, – pareiškė A.Paulauskas.
J.Olekas: šauktinių gali neprireikti
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas teigė, kad kariuomenė šiuo metu labai aktyviai stiprinama ir išreiškė viltį, kad tokia tendencija pasiliks ir ateityje.
Pasak ministro, kitų metų biudžete numatytos lėšos krašto apsaugai turėtų sudaryti 1,46 proc. BVP.
Pasak jo, šiuo metu Lietuva ne tik apsirūpina ginkluote, bet ir pildo dalinius. J.Olekui itin džiugu dėl to, kad šauktinių kviesti tarnybon gali išvis neprireikti, nes jau dabar yra 2000 savanorių, o po mokslo metų pabaigos jų esą gali būti dar daugiau.
Ministras tikino, kad sąjungininkų buvimas Lietuvoje itin gelbsti, todėl siekiama, kad jis būtų nuolatinis.
Pasak ministro, dar siekiama, kad Lietuvos visuomenė būtų visapusiškai pasirengusi atremti bet kokias – ne tik karines, bet ir kibernetines bei informacines atakas, todėl kuriamos savanoriškos kibernetinio saugumo pajėgos, visuomeninio pasipriešinimo grupės.
VSD: reikia didesnio žvalgybos institucijų finansavimo
VSD generalinis direktorius savo kalbą pradėjo nuo Gerasimovo doktrinos, kuria dabar Rusija vadovaujasi, kai po Gruzijos karo perėjo prie agresyvesnės politikos.
Pasak jo, šiuo metu kibernetinis saugumas yra bene aktualiausia sritis, todėl nepakanka, kad gynyba šioje srityje rūpintųsi vien tik Krašto apsaugos ministerija, bet ir VSD, nes tokio pobūdžio atakos turi labai greitą ir stiprų efektą.
„Kibernetinis šnipinėjimas taip pat yra labai suaktyvėjęs“, – pažymėjo D.Jauniškis.
Jis pažymėjo, kad šiuo metu intensyvėja bandymai verbuoti Lietuvos piliečius, taip pat informacinis karas. Pasak D.Jauniškio, protestas prieš NATO prie JAV ambasados buvo suorganizuotas socialiniuose tinkluose.
"Stengiamasi labai aktyviai skatinti socialinį nepasitenkinimą bandant organizuoti įvairius mitingus, protestuojančius prieš Vyriausybės ar politikų veiklą", - sakė VSD vadovas.
D.Jauniškis pažymėjo, kad vienas iš stebėjimo objektų dabar – Lietuvoje veikiantys šratasvydžio klubai, kurie esą vadovaujasi Rusijos kariuomenės veikimo principais ir galėtų tapti kolaborantais, jei vyktų konfliktas.
"Yra matoma, kad kai kurie šratasvydžio klubų nariai imituoja Rusijos pasyviųjų pajėgų taktiką, dalyvauja kartu su Rusijos ir Baltarusijos šratasvydžio komandomis, kurias organizuoja buvę arba esantys specialiųjų operacijų Rusijos kariai. (...) Mes matome labai rimtą grėsmę, nes šratasvydžio klubų nariai kai kurių, jokiais bdais ne visų, karine prasme stengiasi dirbti su taktika tam, kad reikalui esant galėtų dirbti kaip diversinės grupės šalies viduje", - teigė D.Jauniškis.
Baigdamas savo kalbą VSD vadovas pabrėžė, kad itin svarbu Lietuvai dabar yra gyventi atmerktomis akimis. O tam, pasak jo, būtina didinti žvalgybos institucijų finansavimą.
Rusija dar nepajėgi kautis su NATO, bet tam ruošiasi
Visi kalbėtojai pažymėjo, kad Rusija šiuo metu nėra pajėgi pradėti realaus konvencinio karo su NATO, tačiau Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius Alvydas Šiuparis pabrėžė, kad ji tam aktyviai ruošiasi.
Pasak pareigūno, Rusija kariuomenė aktyviai stiprinama, nepaisant jokių finansinių sunkumų.
"2014 m. Rusija tęsė planinį pajėgų perginklavimą ir ginkluotės remontą. Svarbiausias Rusijos prioritetas išliko strateginių branduolinių pajėgumų atliekančių atgrasymo funkciją perginklavimas, kurio svarba Rusijoje nekis ir ilgalaikėje perspektyvoje", - numato Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vadovas.
Pasak jo, suvokdama, kad kol kas pasipriešinti NATO negali, Rusija stengiasi stiprinti savo informacinio ir kibernetinio karo pajėgumus.
Rusija tikisi, kad krizės atveju NATO nesinaudotų neutralių valstybių teritorijomis veiksmams prieš Rusiją be tų valstybių sutikimo, todėl manoma, kad reikia jas kontroliuoti, - sakė A.Šiuparis.
Taip pat Rusija intensyviai vysto regionines oro kosmoso gynybos sistemas. Investuojama ir į politinės įtakos didinimą ne NATO šalyse.
"Rusija tikisi, kad krizės atveju NATO nesinaudotų neutralių valstybių teritorijomis veiksmams prieš Rusiją be tų valstybių sutikimo, todėl manoma, kad reikia jas kontroliuoti", - teigė A.Šiuparis. Pasak jo, konkretus tokio veikimo pavyzdys yra Ukraina, o jau pasiektų rezultatų įrodymas - Baltarusija.
Rusija numato kelias galimas pagrindines NATO veiksmų kryptis - Baltijos, Barenco ir Juodosios jūros regionus, todėl Rusija, pasak ekeperto, aneksavo Krymą, kad gautų ten galimybę įkurti savo bazę Juodojoje jūroje bei aktyviai veikia Kaliningrade ir Kolos pusiasalyje.
P.Gražulis siūlė netrukdyti Seimo laikoPrieš diskusiją buvo bandymų ją atidėti. „Tvarkos ir teisingumo“ partijos frakcijos pirmininkas Petras Gražulis pasiūlė diskusiją surengti kitą savaitę ne plenarinio posėdžio metu, o ketvirtadienį ją iš Seimo darbotvarkės braukti.
Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius tokį siūlymą pavadino cirku. Jo teigimu, į Seimą susirinkę pareigūnai, todėl tai būtų nepagarba jiems. „Petras Gražulis savo cirką gali tęsti už salės ribų“, – pareiškė A.Kubilius.
Dėl P.Gražulio siūlymo Seimas balsavo. Jis nutarė, kad diskusija nukeliama būti negali.
