Seimui ketinama pristatyti tokių fondų įkūrimą numatančias Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisas.
Žemės ūkio ministerijos Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė Virginija Žoštautienė BNS teigė, kad tokių fondų galės būti įvairių.
„Tai bus ne vienas fondas. Jie galės asociacijos pagrindu būti, galės juos steigti ūkininkai. Fondai bus ne pelno siekiančios organizacijos. Jų galės būtu tiek, kiek jų įsisteigs“, – BNS teigė ministerijos atstovė.
Pataisos leistų fondus kurti pagal žemės ūkio veiklą, nes kainų svyravimo bei klimato kaitos rizika ne visiems sektoriams daro tokį pat poveikį. Dalyvavimas fonduose būtų savanoriškas.
Pasak V.Žoštautienės, kiekvienas fondas nusistatys narių įnašų dydį.
Jeigu Seimas pataisas priimtų, žemės ūkio rizikos fondai galėtų pradėti kurtis nuo lapkričio.
Fondų pajamas sudarytų dalyvių įnašai ir lėšos, gautos iš investicijų į vertybinius popierius arba palūkanos už terminuotus indelius bei Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos lėšos.
Paramos į fondus galėtų kreiptis ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės, jeigu jų pajamos smuktų daugiau nei 30 proc.
2018 metais derliaus nuo sausros nedraudė nė vienas ūkis.