Finansų ministrė Gintarė Skaistė pirmadienį sakė tikinti, kad biudžetas bus priimtas – anot jos, valdančioji koalicija turėtų vieningai jį palaikyti.
Tačiau valdančiosios koalicijos partnerės Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė po koalicijos tarybos susitikimo pirmadienį sakė, kad nepavykus užtikrinti papildomų balsų Civilinės sąjungos įstatymo palaikymui Seime, partija vertins ir savo įsipareigojimus valdantiesiems. Pasak jos, galutinį sprendimą, ar palaikys biudžetą, partijos frakcija priims antradienį ryte.
Tuo metu frakcijos seniūnas Seime Vytautas Mitalas teigė, kad frakcija teigiamai vertina naujausius Vyriausybės sprendimus skirti papildomą finansavimą – jais atsižvelgta į „laisviečių“ siūlymus.
G. Skaistė antradienį Seimą informuos apie naujausią Vyriausybės sprendimą kitų metų biudžeto išlaidas padidinti dar apie 650 tūkst. eurų, didinant grynąjį skolinimosi limitą. Tokiu būdu Ministrų kabinetas pritarė daliai Seimo narių iš valdančiųjų frakcijų siūlymų numatyti daugiau lėšų Viešųjų pirkimų, Ryšių reguliavimo, Vartotojų teisių apsaugos tarnyboms ir Migracijos departamentui.
Antradienį Seime bus svarstomi ir parlamentarų prašymai dėl papildomo finansavimo. Dauguma jų pateikė opozicijai priklausantys parlamentarai, jiems Vyriausybė nėra pritarusi.
Norint, kad pasiūlymui Seimas pritartų, už jį turi balsuoti ne mažiau kaip pusė – 71 – parlamentarų.
Valdančiųjų konservatorių vadovybė įpareigojo frakcijos Seime narius balsuoti tik už tuos siūlymus valstybės biudžetui, kurie suderinti su Vyriausybe.
Seimas prieš balsavimą dėl biudžeto dar apsispręs dėl Pelno mokesčio įstatymo pataisų, kuriomis siūloma iki 2028 metų pabaigos pratęsti pelno mokesčio lengvatas investicijų projektams ir kino filmams.
Numatoma, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 16,98 mlrd. eurų, o išlaidos – 20,6 mlrd. eurų. Jo deficitas sieks 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tai yra priešpaskutinis biudžetas, kurį rengia ši Vyriausybė, ir paskutinis, kurį priims šios kadencijos Seimas.
