Seime balsuojant dėl išvadų, pirmajam išvadų straipsniui buvo pritarta, antrajam – ne.
Pirmasis straipsnis teigia, kad Seimas pritaria išvadai, o antrasis – Seimas pripažįsta, kad laikinoji komisija pavestą parlamentinį tyrimą atliko ir darbą baigė.
Posėdžiui pirmininkaujantis „tvarkiečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigė nežinantis, kaip dabar elgtis, nes toks atvejis, anot jo, pasitaikė pirmą kartą. Kiek pasvarstęs galimas išeitis, R.Žemaitaitis nusprendė, kad išvadų svarstymą reikia tęsti toliau.
„Socdarbiečių“ dūris į paširdžius
Balsuojant dėl visų išvadų, joms Seimas nepritarė, jas palaikė – 55 Seimo nariai, prieš balsavo 57, susilaikė 5 parlamentarai.
Prieš LRT komisijos išvadas beveik vieningai balsavo opozicijos atstovai liberalai ir konservatoriai (susilaikė tik Rimantas Jonas Dagys). Prieš balsavo ir aštuoni socialdemokratai, šeši Mišrios Seimo narių grupės atstovai.
„Valstiečiams“ pritrūko koalicijos partnerių „socdarbiečių“ palaikymo.
Už išvadas balsavo tik Artūras Skardžius, susilaikė Algirdas Butkevičius. Likusieji „socdarbiečiai“ nebalsavo. Išvadas palaikė tik penki Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nariai.
Prieš išvadas balsavo ir valstiečių žaliųjų frakcijos narys Raimundas Martinėlis, o Vytautas Bakas susilaikė.
R.Karbauskis: įstatymo pakeitimai vis tiek bus svarstomi
Po balsavimo komisijos narė Agnė Širinskienė iškėlė klausimą, ar tai, kad Seimas nepritarė antram straipsniui, teigiančiam, kad komisija darbą baigė, nereiškia, jog komisija savo darbą dar gali tęsti.
„Aš nusistebėsiu tokia įdomia teisine situacija – mes išvadoms nepritarėm, nepritarėm, kad komisija tyrimą atliko ir baigė darbą, logiškas klausimas peršasi, ar komisija neturi tęsti savo veiklos, nes tos pabaigos nėra“, – sakė ji ir pridūrė, kad tai – jos pajuokavimas, suprantant, į kokią padėtį save įstūmė Seimas.
Po balsavimo „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė kviečiantis visus skaityti įstatymo projektus, susijusius su LRT, kurie jau užregistruoti.
„Iš tikro jis bus pateikiamas pavasario sesijoje. Manau, kad tie argumentai, išsakyti pateikiant projektą, ir tie siūlymai yra tie, kurių reikia, norint sutvarkyti tuos klausimus, kad nuo vieno žmogaus sprendimo nepriklausytų finansinės veiklos sėkmė ar nesėkmė“, – kalbėjo „valstiečių“ lyderis.
Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Bronius Matelis stebėjosi, kad valdantieji LRT komisijos tyrimo išvadų nepatvirtinus parengė jas lydinčius teisės aktų keitimus.
„Sveikinu visus, kurie balsavo prieš arba susilaikė“, – sakė jis.
Diskusijoje Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas diskusijoje teigė, kad „valstiečiai“ nebeslepia, jog valdybą LRT nori įkurti dėl to, kad galėtų valdyti nacionalinį transliuotoją. Jis vardijo „valstiečių“ reikštus priekaištus LRT, kurie vėliau subliuško.
„Jūs išsikėlėte sau tikslą ir ignoruojate KT išvadą dėl LRT struktūros“, – sakė jis.
„Valstietis“ Virgilijus Poderys savo ruožtu aiškino, kad pakeitimai teigiamai atsilieps nacionaliniam transliuotojui.
Seimas balsuodamas nepritarė Aušrinės Armonaitės pasiūlymui pritarti tik daliai išvadų.
Seimo laikinosios tyrimų komisijos siūlymai keisti LRT tarybos formavimo tvarką, Tarybos narių kadencijų trukmę, naikinti nesutampančių su politiniais ciklais Tarybos narių kadencijų principą, mažinti Tarybos galias steigiant naują valdymo organą – valdybą – iš esmės laikytini žingsniu į LRT politizavimą.
Anot A.Armonaitės, tai nesuderinama su demokratijos, atvirumo, skaidrumo ir žodžio laisvės principais.
Valdantieji teigia, kad pokyčiai leis visuomeninį transliuotoją valdyti efektyviau ir skaidriau.
Opozicija siūlymus kritikuoja, teigdama, kad taip būtų politizuojama LRT veikla, o „valstiečių“ atstovai įgytų įtaką transliuotojo valdymui.
Susirūpinimą dėl galimų valdymo pakeitimų yra išreiškusi LRT vadovybė, taip pat tokios tarptautinės organizacijos kaip Europos transliuotojų sąjunga ir UNESCO.
Nesulaukęs išvadų priėmimo ir Konstitucinio Teismo sprendimo, ar tokios parlamentinės komisijos sukūrimas apskritai neprieštarauja Konstitucijai, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis yra registravęs su išvadomis susijusias pataisas, kurios, jo teigimu, galėtų būti priimtos pavasario sesijoje.
Tyrimas pavadintas „politiniu spaudimu žiniasklaidai“
Valdančiųjų „valstiečių“ iniciatyva komisiją LRT finansams tirti Seimas sudarė pernai baigdamas rudens sesiją. Tyrimą tuomet planuota atlikti iki birželio 1-osios. Vėliau tyrimas pratęstas iki rugsėjo mėnesio. O rugsėjo pabaigoje parlamente pritarta tyrimo pratęsimui iki spalio aštuntosios.
Komisijos iniciatoriai teigė, kad komisija padės išsiaiškinti, ar nacionalinis transliuotojas tinkamai leidžia biudžeto lėšas. Tyrimo kritikai šios komisijos sudarymą vadina politiniu spaudimu žiniasklaidai.
Komisijai pavesta nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamos paslaugos atitinka rinkos kainas, ji nagrinėja LRT pirkimus, vadovybės struktūrą.
Balsuojant pirmą kartą, lapkričio pradžioje, iš 117 užsiregistravusiųjų balsavo 115 parlamentarų. 56 buvo už, 56 buvo prieš, 3 susilaikė. Išvadų tobulinimas perduotas Seimo Kultūros komitetui, kuriam vadovauja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
