Tuo metu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kaščiūnas abejoja, ar pavaldumo pokyčiai padarys neigiamą poveikį sąjungos santykiams su kariuomene.
Naujas Šaulių sąjungos veiklos modelis numatytas birželį Seimo pradėtoje svarstyti naujoje Šaulių sąjungos įstatymo redakcijoje, ją šią savaitę su NSGK nariais aptarė suinteresuotų institucijų vadovai.
Pakeitimais siekiama, kad Šaulių sąjungos vadą skirtų ar nušalintų ne krašto apsaugos ministras, o premjero teikimu – Vyriausybė. Keistųsi ir finansavimas – šauliams atskira eilute biudžete tektų 2 proc. KAM biudžeto dydžio suma.
„Krašto apsaugos ministerijos vertinimu, per daug dėmesio skiriama įgaliojimų perdavimui iš krašto apsaugos ministro Vyriausybei. Turime tam tikrų abejonių, ar įgaliojimų perdavimas išspręs, kad būtų efektyviau išnaudojamas organizacijos potencialas. (...) Pagal įstatymo projektą, tarsi Vyriausybei perduodami įgaliojimai, lygtai tam tikras savarankiškas asignavimų valdytojas (Šaulių sąjunga – BNS) būtų, bet tam tikras santykis paliekamas ir krašto apsaugos sistemos asignavimuose“, – teigė viceministras.
L.Kaščiūnas mano, kad nuo institucijos, kuri skirtų Šaulių sąjungos vadą, sukarintos Šaulių sąjungos funkcijos nenukentėtų.
