Už tai, kad „Romuvai“ būtų suteiktas valstybės pripažinimas, antradienį balsavo 46 Seimo nariai, prieš buvo 19 ir susilaikė 18 Seimo narių.
Už projektą daugiausiai balsavo „valstiečiai“ ir „tvarkiečiai“, prieš ir susilaikė – konservatoriai bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai, liberalų bei socialdemokratų balsai pasiskirstė abejose pusėse.
Dar liko vienas balsavimas dėl nutarimo priėmimo.
Už projektą balsuoti agitavę parlamentarai pabrėžė „Romuvos“ vaidmenį sovietmečiu, žmonių laisvę išpažinti savo tikėjimą, prieš kalbėję argumentavo, jog pasaulėžiūra negali būti pripažinta religija.
„Aš kiečiu balsuoti už laisvę. Mes dažnai kalbame šioje salėje apie laisvę, bet patys kai kuriais atvejais elgiamės kitaip. Palikite žmonėms laisvę patiems spręsti, juolab, kad bendrija „Romuva“ visuomenei per beveik 30 metų įrodė, kad ji visiškai nekenksminga, o priešingai – puoselėja etnines tradicijas“, – sakė „valstietis“ Robertas Šarknickas.
Prieš kalbėjęs konservatorius Mykolas Majauskas citavo Konstitucinio Teismo poziciją, jog religinės organizacijos atrama visuomenėje turi būti tvirta ir ilgalaikė, negali apsiriboti negausia žmonių grupe ar visuomenės dalimi.
Seimas projekto, kuriuo valstybės pripažinimas būtų suteiktas „Romuvai“, ėmėsi prieš metus, tačiau paskutinę praėjusių metų pavasario sesijos dieną projektas buvo išimtas iš darbotvarkės ir į Seimo salę negrįžo metus.
Jeigu „Romuvai“ bus suteiktas valstybės pripažinimas, ji įgytų teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos kriviai būtų privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, o nacionalinis transliuotojas turėtų suteikti laiką transliuoti apeigas.
Valstybė gali netradicinę religinę bendruomenę pripažinti kaip šalies istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalį, jeigu ją palaiko visuomenė, o mokymas ir apeigos neprieštarauja įstatymams bei dorai.
Valstybės pripažinimą suteikia Seimas, gavęs teigiamą Teisingumo ministerijos išvadą.
Teisingumo ministerija įvertino, kad „Romuva“ kaip etninę kultūrą puoselėjanti religinė bendrija yra reikšminga Lietuvos kultūrinio ir religinio gyvenimo dalis.
Anot išvados, didelę reikšmę senosios lietuvių pagonybės tyrinėjimams, senųjų apeigų atkūrimui teikianti „Romuva“ priskirtina rekonstrukcionistinei pagonybei.
Jeigu „Romuvai“ bus suteiktas valstybės pripažinimas, ji įgytų teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos kriviai būtų privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, o nacionalinis transliuotojas turėtų suteikti laiką transliuoti apeigas.
Be to, kaip pažymi Teisingumo ministerija, pagal valstybės pripažintų religinių bendrijų kanonus sudarytos santuokos būtų pripažintos kaip sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje.
Teisingumo ministerijos išvadoje nurodoma, kad pastaruoju metu „Romuva“ buvo sparčiausiai auganti religinė bendrija.
Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, o 2011 metais – jau 5,1 tūkst. gyventojų.
Išvadoje pažymima, kad „Romuva“ pagal dydį yra šešta religinė bendrija šalyje, aplenkusi tokias tradicines bendruomenes kaip graikų apeigų katalikai, judėjai, karaimai, musulmonai sunitai.
Neopagonių bendruomenės tiesioginės šaknys siekia 1967 metais prasidėjusį kraštotyros, etnokultūros „Ramuvos“ sąjūdį, kurio dalyviai rinko medžiagą apie etnines tradicijas, propagavo etnines šventes.
Religinės veiklos pradžia laikytina pirmųjų religinių bendruomenių registravimas 1992 metais.
Kreiptis valstybės pripažinimo religinės bendrijos gali praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje. Jeigu prašymas nepatenkinamas, pakartotinai dėl to kreiptis galima po dešimties metų.
