Pastarieji sako, kad ir dabar tūkstančius tonų besibaigiančio galiojimo, pažeistomis pakuotėmis produktų atiduoda labdarai, o norint atiduoti didesnius jų kiekius būtų logistikos problemų, be to, naujas įpareigojimas gali papildomai kainuoti.
Nauja tvarka būtų taikoma visiems prekybininkams, kurių prekybos plotai yra didesni nei 400 kv. metrų. Konkrečią tvarką nustatytų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius.
Vienas pataisos iniciatorių Tomas Tomilinas sako, kad ji teikiama sekant Prancūzijos pavyzdžiu. Pasak jo, dėl išaugusių kainų ir augančios infliacijos dabar vis daugiau žmonių prireikia paramos.
„Lietuvoje daug skurstančių žmonių, jiems reikia pagalbos“, – BNS sakė jis.
Žemės ūkio ministerijos užsakyta studija parodė, kad Lietuvoje per metus išmetama beveik 400 tūkst. tonų maisto atliekų, o šeštadalis šio kiekio susidaro mažmeninėje prekyboje.
Prekybininkai sako, kad neparduotą maistą jau ne vienerius metus atiduoda „Maisto bankui“ ar kitiems labdaros gavėjams, augintinių prieglaudoms, ūkininkams.
„Maximos“ šiemet „Maisto bankui“ perdavė daugiau nei 0,7 mln. eurų vertės produktų. „Lidl Lietuva“ pernai perdavė 490 tonų maisto už 0,73 mln. eurų, „Iki“ kasmet atiduoda už beveik 6 mln. eurų.
„Be to, siekdami, kad neparduotas maistas neatsidurtų sąvartynuose, vartojimui jau nebetinkamus produktus perduodame įmonei „Horeca sprendimai“, kuri juos verčia biomase, o ši virsta biodujomis. Dalį neparduotų daržovių, vaisių, duonos gaminių visoje Lietuvoje susirenka ūkininkai, kurie nebetinkamais žmonių maistui produktais šeria gyvūnus, paukščius ar daro kompostą“, – BNS sakė „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.
„Lidl Lietuvos“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė pranešė, kad pernai ūkininkams perduota 1328 tonos produktų, o biodujų gamintojams – 4064 tonos.
„Rimi“ atstovė Gabrielė Šerėnienė BNS pranešė, kad pernai ūkininkams ir biokurą gaminančiai bendrovei tinklas atidavė 721 toną maisto produktų.
„Kartu su „Maisto banku“ jau esame išdirbę puikiai veikiančią logistikos sistemą, kuri leidžia operatyviai ir efektyviai perduoti trumpo galiojimo maisto produktus šiai organizacijai, o ji, savo ruožtu, toliau paskirsto maistą socialiai remtiniems žmonėms ir kitoms organizacijoms“, – sakė G.Šerėnienė.
„Iki“ atstovės Vaidos Budrienės teigimu, jeigu Seimas priims pataisą, jokios reikšmingos įtakos tinklo veiklai neturės: „Ši iniciatyva labiau paveiks įvairias labdaros organizacijas, kurioms staiga reikės pritaikyti turimą infrastruktūrą ir logistinius pajėgumus ženkliai išaugusiems kiekiams suvaldyti“.
Tuo metu „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis BNS pabrėžė, kad įpareigojus prekybininkus daugiau maisto atiduoti labdarai gali iškilti logistikos problemų.
„Kas tuo užsiims? Ar mes patys turėsime suorganizuoti, ar kažkas kitas? Ar valstybė tą maistą paims?“ – svarstė jis.
„Galėtume ir daugiau atiduoti, bet yra parduotuvių, esančių tokiose teritorijose, kur tos organizacijos nevykdo veiklos“, – pridūrė D.Ryliškis.
T.Tomilinas sako, kad prekybininkai turi savo logistiką ir galės iš parduotuvių nesunkiai surinkti tokius produktus.
„Kaip bandeles perveža per visą Lietuvą? Kepa prie Vilniaus, o valgo jas visa Lietuva“, – kalbėjo parlamentaras.
Pasak D.Rylišio, kasmet tinklo parduotuvės labdarai ir paramai atiduota apie 1 tūkst. tonų maisto produktų.
Maisto įstatymo pataisą Seime registravo Aplinkos apsaugos komiteto nariai įvairioms frakcijoms priklausantys Tomas Tomilinas, Aistė Gedvilienė, Ligita Girskienė, Romualdas Vaitkus ir Linas Jonauskas.
