Apie norą kurti specialiąją komisiją antradienį feisbuke pranešė Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė.
„Kadangi nepaprastosios padėties įvedimas šį kartą suvaržė pamatines konstitucines žmonių bei žiniasklaidos teises ir laisves, opozicija pradeda rinkti parašus dėl specialiosios parlamentinės nepaprastosios padėties kontrolės komisijos sudarymo, kaip tą numato Nepaprastosios padėties įstatymas.
Surinkus 1/4 Seimo narių parašų, dėl išskirtinio parlamentinės kontrolės instrumento sudarymo būtų sprendžiama artimiausiame Seimo posėdyje, tai yra ketvirtadienį“, – dėstė ji.
15min politikė teigė, jog kuriama komisija domėtųsi ne tik žmogaus teisių, bet ir finansiniais klausimais.
„Tai [būtų] nepaprastosios padėties parlamentinė kontrolė: kaip yra vykdomi visi žmogaus ir žiniasklaidos teisių suvaržymai. Be abejo, komisija domėtųsi ir finansiniais klausimais, nes nepaprastoji padėtis palengvina tiek skolinimąsi, viešuosius pirkimus, palengvina netgi rezervo naudojimą“, – vardijo A.Širinskienė.
Komisijos kūrimą, pasak jos, palaiko opozicija:
„Opozicija, kiek teko šiandien ryte matyti, nes visi buvome susirinkę, gana vieningai pritarė, kad šį instrumentą reikia turėti ir Seimui nebūti nuošalyje nuo pagrindinių įvykių, kurie vyksta šalyje ir ypač, kiek jie yra susiję su baziniais valstybės gyvenimo dalykais, tai yra su teisių užtikrinimu ir finansavimo nuoseklumu ir skaidrumu.“
„Matyt, tuos parašus labai lengvai ir surinksim“, – pridūrė Seimo narė.
Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertino naudą, kurią galėtų atnešti specialios komisijos dėl nepaprastosios padėties įkūrimas.
„Tai yra opozicijos viena iš iniciatyvų mėginant, matyt, padidinti, įprasminti savo įtaką. Man atrodo, kad ji nėra labai prasminga šioje vietoje.
Dėl nepaprastosios padėties mes pakankamai gerai sutarėme, argumentai, manau, įtikino ir opozicijos narius, bent jau daugumą, tą matome iš balsavimo. Ar reikia dar papildomo tokio įrankio? Mano galva, tai būtų laiko gaišimas“, – antradienį žurnalistams Seime komentavo V.Čmilytė-Nielsen.
Pagal Nepaprastosios padėties įstatymą, nepaprastosios padėties parlamentinę kontrolę vykdo Seimas. Prireikus Seimas sudaro specialią nepaprastosios padėties kontrolės komisiją – Seimo stebėtojus ir nustato jų įgaliojimus.
Tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, kovo 10-ąją į pirmąjį sesijos posėdį susirinkęs Seimas pratęsė nepaprastąją padėtį Lietuvoje iki balandžio 20-osios vidurnakčio.
Minėtu laikotarpiu bus sustiprinta valstybės sienų ir strateginių objektų apsauga, draudžiamos visų Rusijos bei Baltarusijos kontroliuojamų programų transliacijos, taip pat numatyta galimybė riboti lietuviškų žiniasklaidos priemonių veiklą, rašo BNS.
Seimo opozicijos atstovai šiuos draudimus vadino pertekliniais, nepamatuotais, pernelyg varžančiais konstitucines piliečių teises.
Apie tai daugiau – čia.
