Įstatymo projektas parengtas norint leisti galimybę moterims suteikti pavardę su galūne -a ar -ia, jeigu pavardė yra daroma iš vyriškos pavardės, turinčios tokią pačią galūnę, pavyzdžiui, Šarka ar Stundžia.
„Tokį projektą paskatino susiklosčiusi padėtis, kai moterys, pasirinkdamos vyro pavardę, gali rinktis tik galūnę -ienė arba -ė, net jeigu vyro pavardė yra moteriškos giminės ir baigiasi galūne -a ar -ia. Tai sukuria situacijas, kai moteris, kurios vyro pavardė yra, tarkime, Tyla, turi vadintis Tyliene arba Tyle, tačiau negali būti Tyla. Susidaro nelogiškumas, kai mūsų pavardžių darybos taisyklės neleidžia moteriai turėti moteriškos giminės žodžio kaip pavardės.
Todėl šiuo projektu siekiu numatyti išimtį lietuvių pavardžių sistemoje ir leisti moterims vadintis tokia pačia pavarde kaip ir vyriškos giminės asmuo, iš kurio perimama pavardė, jeigu ši pavardė yra moteriškos giminės“, – tikina I.Pakarklytė.
Anot Seimo narės, dabartiniame reglamentavime galima įžvelgti diskriminacijos apraiškų – moterys, kurių vyrų pavardės yra moteriškos giminės ir baigiasi -ė, pavyzdžiui, Dirsė, turi teisę turėti tokią pačią pavardę, kaip ir jų vyrai, tačiau tokia teisė nėra suteikiama moterims, kurių vyrų pavardės baigiasi -a ar -ia.
„Tai sukuria skirtingas sąlygas moterims turėti tokią pačią pavardę kaip ir jų vyras, nepaisant to, kad ir vienu, ir kitu atveju, vyro pavardė yra moteriškos giminės“, – sako laisvietė I.Pakarkytė.
Įstatymo pataisas priėmus, pasak I.Pakarklytės, būtų sulaukta teigiamų rezultatų – didesnė pasirinkimo laisvė moterims renkantis pavardės darybos būdą ir pašalintos diskriminacijos apraiškos.
Primename, kad dar sausio pradžioje Laisvės frakcijos narė I.Pakarklytė kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (VLKK) dėl moterų pavardžių rašybos ir galimybės rašyti moterų pavardes su galūne -a. VLKK tokį siūlymą atmetė.
„Lietuvių kalbos asmenvardžių sistema savita, nusistovėjusi per keletą šimtmečių ir įtvirtinta Lietuvai atkūrus valstybę ir paskelbus valstybės kalba tik lietuvių kalbą prieš šimtmetį. <...> Toks siūlymas prieštarautų įprastiems lietuvių moterų pavardžių darybos principams, skatintų kitus lietuvių kalbai nebūdingus moterų pavardžių variantus“, – buvo rašoma VLKK pateiktame rašte.
Vis dėlto I.Pakarklytė tikina ne kartą sulaukusi kreipimųsi dėl galimybės rašyti moterų pavardes su galūne -a iš pačių moterų, todėl, pabrėžia ji, būtina atsižvelgti į visuomenės išsakomus poreikius bei suprasti, jog kalba ir istorija keičiasi.
„Vis dažniau pasitaiko situacijų, kai moterys viešajame ir socialiniame gyvenime nenaudoja savo dokumentinės pavardės, nes ši joms nepriimtina, o pasikeisti jos į norimą nėra teisinių
galimybių. Tai signalizuoja, kad šiuo klausimu asmenys galėtų turėti daugiau teisių, nes vardas didžiausią įtaką turi vardo turėtojui, ne aplinkiniams“, – teigia parlamentarė I.Pakarklytė.
